Tarptautinis jūrų teisės tribunolas- įsteigtas 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos ir yra joje įtvirtinto kompleksiško ginčų sprendimų mechanizmo dalis. Naujos teisminės institucijos atsiradimo tarptautinėje teisėje poreikis analizuojamas pirmajame šio darbo skyriuje, kartu aptariant Tribunolo sudėtį ir struktūrą. Antrajame skyriuje nustatomos Tribunolo kompetencijos ribos. Aptariama Konvencijos privalomųjų ginčų sprendimo procedūrų pasirinkimo laisvė ir valstybių pareiškimų pagal Konvencijos 287 straipsnį turinys. Šioje vietoje atkreipiamas dėmesys į tai, kad bylos Tribunolui dažniausiai perduodamos atskiru šalių susitarimu nepaisant to, kokia privalomoji procedūra turėtų būti taikoma. Todėl faktas, kad Tribunolas nėra pasirinktas kaip privalomoji institucija iš Konvencijos kylančių ginčų sprendimui, neužkerta kelio ginčo nagrinėjimui šioje teisminėje institucijoje. Kitoje skyriaus dalyje analizuojama Tribunolo kompetencija skiriant laikinąsias apsaugos priemones bei sprendžiant sulaikytų laivų ir įgulų paleidimo klausimus. Nagrinėjamos laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo sąlygos ir jų taikymas Tribunolo praktikoje. Atskleidžiamas aktyvus Tribunolo vaidmuo skatinant šalis bendradarbiauti. Taip pat apibrėžiama Tribunolo kompetencija spręsti sulaikytų laivų ir jų įgulų paleidimo bylas. Aptariamas laivo nacionalinės priklausomybės klausimas, kuris yra lemiamas Tribunolo jurisdikcijai pagal Konvencijos 292 straipsnį kilti. Toliau darbe kalbama apie Tribunolo... [toliau žr. visą tekstą] / International Tribunal for the Law of the Sea is a new court created by United Nations Convention on the Law of the Sea and the judicial institution which is an integrate part of dispute resolution mechanism composed in this bilateral agreement. The first section of this paper discusses main reasons for establishing the new Tribunal, the composition of this judicial institution and the structure of it. The competence of the International Tribunal for the Law of the sea is enclosed in the second chapter. Primarily it is analyzing the choice of procedure under Article 287 of the Convention and the declarations of States under this article. At this point, it is noted that only one case, the M/V “Louisa” was instituted before the Tribunal on the basis of such declarations. And nevertheless, the fact that arbitration would be the only mandatory means available to the parties to a dispute, does not prevent them from agreeing to transfer the dispute to the Tribunal for adjudication. Further it is analyzing the competence of the Tribunal to deal with request for the prescription of provisional measures ant to deal with applications for the prompt release of vessels and crews. The requirement for prima facie jurisdiction and other conditions to be met for the grant of provisional measures are discussed in this paper, along with application of these requirements in Tribunal‘s practice. In this section also jurisdiction and the scope of the procedure under Article 292 of the Convention... [to full text]

1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija nustato sudėtingą ginčų, susijusių su jūrų teisės klausimais, sprendimo mechanizmą, derindama įvairius ginčų sprendimo būdus bei plačią šalių pasirinkimo laisvę: nuo tradicinių diplomatinių ginčo sprendimo metodų iki privalomojo ginčų sprendimo. Be to, Konvencija įkuria naują nuolatinę teisminę instituciją Tarptautinį jūrų teisės tribunolą. Šio darbo pirmuosiuose skyriuose bendrai aptariami ginčų sprendimo mechanizmo ypatumai, privalomosios jurisdikcijos susiformavimo prielaidos bei naujo Tribunolo atsiradimą lėmusios priežastys. Toliau nagrinėjamos su šio Tribunolo jurisdikcija susijusios problemos. Pirmiausiai analizuojant Konvencijos 287 straipsnyje numatytų privalomųjų procedūrų pasirinkimo laisvę bei pagal šį straipsnį pateiktus valstybių pareiškimus, prieinama išvada, kad Tribunolo privalomoji jurisdikcija spręsti ginčus, susijusius su Konvencijos aiškinimu ar taikymu, apskritai yra ribota. Šioje vietoje atkreipiamas dėmesys į valstybių pasyvumą ir valios trūkumą. Toliau nagrinėjamas Konvencijos XV dalies 1 skyriaus nuostatų, konkrečiai 281 ir 282 straipsnių, interpretavimas aktualiuose Southern Bluefin Tuna ir Mox Plant arbitražų sprendimuose, šių sprendimų skirtingas vertinimas, taip pat Europos Teisingumo Teismo Mox Plant byloje sprendimas. Be to, darbe vertinama pareiškimų pateiktų pagal Tarptautinio Teisingumo Teismo Statuto 36 straipsnio 2 dalį įtaka. Galiausiai atkreipiamas dėmesys į Konvencijoje numatytus... [toliau žr. visą tekstą] / The 1982 United Nations Convention on the Law of the Sea lays out a complex system for settlement of disputes relating to the law of the sea matters and coordinates various methods of dispute settlement: from measures traditionally known under public international law to compulsory dispute settlement. Moreover, in its dispute settlement system it establishes a new judicial institution the International Tribunal for the Law of the Sea. The foremost chapters of this paper discuss general features of this dispute settlement system, objectives which led to the adoption of compulsory jurisdiction and main reasons for establishing the new Tribunal. Further it examines problems concerning the jurisdiction of this Tribunal. Primarily analyzed the choice of procedure under Article 287 and States’ declarations made thereunder it appears that the Tribunal has very limited compulsory jurisdiction for the disputes concerning the interpretation or application of this Convention. This results from the policy of drift. Further this paper comments on the relevant cases concerning the interpretation of Articles 281 and 282, namely Southern Bluefin Tuna and Mox Plant arbitrations, also the judgement of European Court of Justice in Mox Plant. Moreover, it deals with the impact of the acceptance by all parties to a dispute of the International Court of Justice compulsory jurisdiction under Article 36, paragraph 2 of Court’s Statute. The second part of the paper discusses the Tribunal’s compulsory... [to full text]