Posocialistinių valstybių demokratizacija ir europeizacija gali būti traktuojami kaip ilgalaikiai ir daugialypiai procesai. Ypač todėl, kad fragmentuota ir subordinacinio pobūdžio valstybingumo vystymosi dinamika pokomunistinėse valstybėse sąlygojo žymiai platesnės apimties transformacijos procesus negu, kad tikėjosi klasikinės tranzitologijos atstovai. Todėl susiklosčiusi situacija verčia atidžiau pažvelgti į pokomunistinės valstybės specifiką. Tinkamu analizės objektu galima laikyti Moldovos demokratizacijos ir europeizacijos atvejį.
Visų pirma, trapus Moldovos valstybės pagrindas, iš to kylantis skirtingas istorinių-kultūrinių artefaktų vertinimas, susiskaldžiusi pozicija valstybingumo sampratos ir raidos trajektorijų atžvilgiu lemia nevienalytį požiūrį ne tik į tautinę tapatybę, bet ir apskritai sunkina valstybės demokratizacijos ir europeizacijos procesus. Visų antra, Moldovai būdingos ne tik silpnos valstybingumo tradicijos, bet ir politinis ir normatyvinis ankstesnių režimų paveldas, todėl šioje valstybėje ryški demokratinių vertybių įsisąmoninimo problema, lemianti plataus masto korupciją ir sovietinio pobūdžio metodų bei praktikų gyvybingumą įvairiuose valstybės segmentuose. Būtent sovietinės sistemos palikimas – politiškai pasyvi ir abejinga visuomenė, autoritarinio valdymo siekimas, prisidengiant formaliais demokratiniais mechanizmais, silpna ir demokratinių vertybių stokojanti politinė kultūra, trikdo valstybės demokratizaciją kaip ir proeuropietiškas ambicijas... [toliau žr. visą tekstą] / Democratisation and Europeanisation of Post-socialist states can be regarded as long-lasting and complex processes. Mainly because of fragmented development of statehood and subordination to external states with distinct nature, post-communist states face transformations which are marked with much wider capacity than classical transitologists expected them to be. According to the emerged situation, it enforces to take more accurate glance at the very specific nature of the post-communist state. The case of Moldova democratisation and europeanization perfectly suits these analytical aspirations.
First of all, very weak background of Moldovan state determines emergence of distinct opinions about particular historical-cultural artifacts, statehood and possible trajectories of further state development. Division of opinions not only fragments approach towards national identity, but also exacerbates democratisation and europeanisation processes. Secondly, Moldova lacks not only the experience with statehood, but also faces political and normative heritage of ancient regimes. Because of that there are certain problems of implementing democratic values in Moldova. It means struggle with widespread corruption, as well as with the Soviet-style methods and practices. Namely the legacy of the Soviet system, such as a politically passive and apathetic population, authoritarian political aspirations shading with the formal mechanisms of democracy, the weak and poor democratic political... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20110606_114131-69045 |
| Date | 06 June 2011 |
| Creators | Pinigis, Marius |
| Contributors | Pukšto, Andžej, Krupavičius, Algis, Vytautas Magnus University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vytautas Magnus University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | Unknown |
| Type | Master thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20110606_114131-69045 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.002 seconds