Magistriniame darbe trumpai apžvelgta amatų raida Vilniuje iki XIX amžiaus pabaigos, nagrinėtas amatininko statuso ir sąvokos kitimas Vilniuje lenkmečiu, sovietmečiu ir nepriklausomos Lietuvos laikotarpiais. Magistrinio darbo tikslas - amatų įpaveldinimo Vilniuje galimybių studija. XX amžiaus pradžioje lietuviams amatai buvo aktualu, kaip tautinio identiteto išraiška. Vyravo kaimo kultūros elementai, kurie turėjo atsispindėti nacionalinėje lietuvių pramonėje. Amatininku tapo lietuvis, kuris gamina tautinį, etninių bruožų turintį produktą. Vilniuje, 1920 – 1939 metais, lenkų okupacijos laikotarpiu amatininkas pratęsė miestietišką amato tradiciją. Vilniaus miesto amatai išlaiko kosmopolitiškumą ir daugiakultūriškumą, būdingą seniesiems Vilniaus amatams. Sovietinė sistema perėmė nepriklausomos Lietuvos laikotarpio požiūrį į amatą, kaip į kaimo kultūros tradiciją, tačiau dėmesį skyrė ne tautiškumo, o liaudiškumo propagavimui. Liaudies menas tapo parodiniu, ekspoziciniu ir reprezentaciniu reiškiniu. Nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu atsiradusi rinkos ekonomika nulėmė, kad etnografiniai amato bruožai palaipsniui prarandami, o juos keičia kosmopolitinis, ryškus ir individualus produktas. Dailiųjų amatų, etnografinių verslų ir mugių programa nepilnai įpaveldina senuosius Vilniaus amatus. Būtinas istorinio pagrindimo vertinimo kriterijus, kurį parengtų kompetentingų mokslinių įstaigų darbuotojai ir reglamentuotas, Lietuvos respublikos įstatymu, amatininko statusas, atskiriantis... [toliau žr. visą tekstą] / This master’s work overlooks and analyses the development of handicrafts in Vilnius city till the end of the 19th century, craftsmen’s position and concept during the times of Polish and Soviet influence and independency period. Aim of the work – the study of the inheritance possibilities of handicrafts in Vilnius. At the beginning of 20th century crafts were relevant to Lithuanians as it was the term of the national identity. The prevailing elements should have been from the country culture, as it reflected in national Lithuanian industries. Men who were considered as a craftsmen were Lithuanian, who produced products having ethnical features. During the period of polish occupation (year 1920 – 1939) craftsmen were the only ones who extended the urban craft traditions. The crafts of Vilnius still have its cosmopolitism and are multicultural, what is very characteristic to the old Vilnius crafts. Soviet system intercepted the Lithuanian attitudes to the handicraft, as to the tradition of country culture, but the attention was paid not to the national features, but to the folk. The folk-art became parody, expositional and representative thing. During the period of independency, economics determined, that ethnographical features of craft are shifting, they are being replaced by cosmopolite, individual and vivid products. The program of fairs, smart crafts and ethnographical business do not reflect the old crafts of Vilnius properly enough. It is necessary to base and evaluate... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2006~D_20110709_151358-39139 |
| Date | 09 July 2011 |
| Creators | Rutkauskaitė, Indrė |
| Contributors | Vaišvilaitė, Irena, Vilnius University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vilnius University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | Unknown |
| Type | Master thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2006~D_20110709_151358-39139 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0024 seconds