Visuomenėje vyraujantys grožio standartai virsta mėginimu tiražuoti moterų išorę. Mane supa grožis, mano šeimos moterys taip auklėtos, joms tai svarbu. Svarbu ir man, nes siekiu pripažinimo ir slepiuosi. Visada slėpdavausi, užsidengdama kitų žmonių istorijomis, išgyvendama panašius jausmus. Atėjo laikas save apnuoginti. Plaukai man - vienas pagrindinių moteriškumo simbolių ir akcentų. Netekusi jų, netenku dalies savęs. Veidas tampa neatpažįstamas. Tai istorija ne apie ligą, tačiau grožio siekimas kartais tampa liga. Į mano asmeninės istorijos veidus, galite įdėti savo veidą. Ir tai nebe mano, o neegzistuojančio asmens veidas. Reta moteris norėtų platinti savo „negrožį“. Ko realiame gyvenime neįgivendinčiau, savo kūrinyje fabrikinio audimo principu kurdama tiražą, aš skatinu nusiimti savo kaukes. Dvejų studijų metų tyrinėjimo laukas išsikristalizavo į teorinio darbo temą "Žmogaus plaukų panaudojimas šiuolaikiniame mene: nuo ritualo iki koncepcijos". Savo kūrinyje plaukų, kaip medžiagos nenaudojau ir paradoksalu, moters plaukai, virtę simboliu, kinta, kol galiausiai išnyksta. Šį kūrinį sudaro 25 A4 formato žakardinio audimo autoportretai. / Beauty standards, which dominate in the society, turns into effort to circulation of the women appearance. I’m surrounded by the beauty, my family woman was educating like that, and for them it is very important. It is also important for me, because I’m seeking for the appreciation and I’m hiding. I was always hiding using other people’s stories, surviving similar feelings. It is time to denude myself. Hairs for me – one of the basic symbol and accent of femininity. I lose them, I lose a part of myself. Face becomes unrecognizable. It is a story not about disease, but sometimes seeking of the beauty became a disease. Into my personal story of my faces, you can put your face. And it is no longer mine, but it is non-existing persons’ face. Rare women want to propagate her “non-beauty”. What I never unrealized in the real life, in this creation using factory weaving principles and creating circulations, I’m encouraging to take off your masks. The field of two years’ of my research grows into theoretical work – “Human hair using in contemporary art: from ritual to the conception”. I didn’t use hairs as a material in my creation and paradoxically, a women hair became to a symbol, changes, and finally disappears. This work consists of 25 units, A4 format Jacquard weaving self-portraits.
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2013~D_20130805_101949-99655 |
| Date | 05 August 2013 |
| Creators | Pociūtė, Gintarė |
| Contributors | Oržekauskienė, Laima, Almonaitytė-Navickienė, Vaida, Žaltauskaitė-Grašienė, Monika, Vilnius Academy of Fine Arts |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vilnius Academy of Fine Arts |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | English |
| Type | Master thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2013~D_20130805_101949-99655 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.1949 seconds