PRADŽIA - tai instaliacija apie kūrybą, mano kūrybos pradžią. Nuo didžiojo sprogimo atsiradus mūsų visatai joje yra terpė egzistuoti mums, o toje kosiminėje erdvėje yra vieta ir kūrėjui, tapytojui (ne tik asmeniui). Mąstymai apie didžiąsias visatos paslaptis, apie mūsų vietą pasaulyje, apie kūrėjo, menininko poziciją, apie kūrinį, inspiraciją, - tai laukas, kuriame radosi šie darbai, kiekvienas iš jų nešantis informaciją apie tam tikrą kūrybos etapą, tam tikras kūrybos pradžios ištakas. Studijų metu siekiau konceptualaus temos pagrindimo: savo teoriniame darbe „Instaliacija konceptualiojo meno kontekste“ domėjausi konceptualizmo ištakomis it instaliacinais elementais. Konceptualūs ir technologiniai ieškojimai suformavo mano magistrantūros studijų temos turinį. Kūrybinio proceso pradedamoji stadija – pradžia – man yra gruntuojama drobė, šiuo atveju popierius, eskizavimas, meditatyvus buvimas studijoje su kūriniais ir darbo priemonėmis, eksperimentavimas: vinys paliekantys Kristaus kontūrus studijos sienoje, sapno įvaizdinimas ir pan. Temos turinį stengiausi perteikti ne tik vizualinėmis priemonėmis, bet ir ekspozicjos galimybėmis: kiekvieną naują erdvę apmąsčiusi darbus taikiau pagal diktuojamas erdvės technines ir emocines sąlygas. Nors ir tokios pačios tematikos, skirtingose erdvėse taikomi darbai perteikė ir papildomą informaciją, kaip, pavyzdžiui, Homo Ludens menų forume rodyta instaliacija „Pradžia. Tikėjimas“ buvo apie tikėjimo pradžią, jo pobūdį kiekvienam... [toliau žr. visą tekstą] / It‘s an installation about creation, about my own ouvre. Ever since the Big Bang our universe is place where we egsist, and in this space we also have place for a crator, painter (not only as a person). Thoughts about the big wonders of the universe, about our position in the world, about creator‘s, artist‘s position, thinking about inspiration and creation, - this is the field in with these works were created, each of them bearing specific information about specific part of creation. Conceptual and technological research helped to form my master studies‘ concept. The beginning to me is new canvas, in this case paper, skeching, maditation in my studio space, being with my works and matterials, constant experimenting: nails that leave a trace of Jesus‘s figure on the wall, visualisation of a dream, etc. To express the content of my concept, I‘ve not only used visual measures, but also different expositions: thinking through every exposition space, I decided on individual expositions that expressed slightly different concept each time. Intuition, spontaneity, visual vaguesness, skechiness, etc. are very important in my work process. I try to avoid using very direct pictures, to me it‘s important to match visual and emotional perceptions.

It is new experimental graphic work, made by installation , mixed graphic technology’s and music. The important view of work is presentation of idea. “bleeding”-is process of microcerculaishen spreader of metaphysical energy, is like autonomic world, but depends of mikro and macro humming.The abstrakt world becomes understanding just resettlement in the whole.

Visuomenėje vyraujantys grožio standartai virsta mėginimu tiražuoti moterų išorę. Mane supa grožis, mano šeimos moterys taip auklėtos, joms tai svarbu. Svarbu ir man, nes siekiu pripažinimo ir slepiuosi. Visada slėpdavausi, užsidengdama kitų žmonių istorijomis, išgyvendama panašius jausmus. Atėjo laikas save apnuoginti. Plaukai man - vienas pagrindinių moteriškumo simbolių ir akcentų. Netekusi jų, netenku dalies savęs. Veidas tampa neatpažįstamas. Tai istorija ne apie ligą, tačiau grožio siekimas kartais tampa liga. Į mano asmeninės istorijos veidus, galite įdėti savo veidą. Ir tai nebe mano, o neegzistuojančio asmens veidas. Reta moteris norėtų platinti savo „negrožį“. Ko realiame gyvenime neįgivendinčiau, savo kūrinyje fabrikinio audimo principu kurdama tiražą, aš skatinu nusiimti savo kaukes. Dvejų studijų metų tyrinėjimo laukas išsikristalizavo į teorinio darbo temą "Žmogaus plaukų panaudojimas šiuolaikiniame mene: nuo ritualo iki koncepcijos". Savo kūrinyje plaukų, kaip medžiagos nenaudojau ir paradoksalu, moters plaukai, virtę simboliu, kinta, kol galiausiai išnyksta. Šį kūrinį sudaro 25 A4 formato žakardinio audimo autoportretai. / Beauty standards, which dominate in the society, turns into effort to circulation of the women appearance. I’m surrounded by the beauty, my family woman was educating like that, and for them it is very important. It is also important for me, because I’m seeking for the appreciation and I’m hiding. I was always hiding using other people’s stories, surviving similar feelings. It is time to denude myself. Hairs for me – one of the basic symbol and accent of femininity. I lose them, I lose a part of myself. Face becomes unrecognizable. It is a story not about disease, but sometimes seeking of the beauty became a disease. Into my personal story of my faces, you can put your face. And it is no longer mine, but it is non-existing persons’ face. Rare women want to propagate her “non-beauty”. What I never unrealized in the real life, in this creation using factory weaving principles and creating circulations, I’m encouraging to take off your masks. The field of two years’ of my research grows into theoretical work – “Human hair using in contemporary art: from ritual to the conception”. I didn’t use hairs as a material in my creation and paradoxically, a women hair became to a symbol, changes, and finally disappears. This work consists of 25 units, A4 format Jacquard weaving self-portraits.

Interaktyvi instaliacija sudaryta iš 6 skirtingų komunikuojančių objektų(kolonų): 2 objektai mediniai sujungti judesio davikliu ir perduodantys itin žemo dažnio garsus, 2 objektai metaliniai sujungti judesio davikliu ir perduoda aukšto dažnio garsus, 2 objektai betoniniai taip pat sujungti judesio davikliais ir perduoda vibracijas. Kūrinio idėja paremta interpasyvumo sąvoka. Interpasyvumas - tai reiškinys, kai užuot veiksmą atlikę patys, jį atlikti perkeliame kitiems. Mano kūrinyje, tai atsispindi per komunikuojančias kolonas, kurios reaguoja į žiūrovą garsu, vibracija, judesiu. Objektas kinta realiuoju laiku, kuo daugiau norime pažinti kūrinį tuo labiau keičiama ramybės būsena, būdas suprasti - atsitraukiant stebėti. / Interactive installation consisting of 6 different communicating objects (columns): 2 wooden objects combined motion sensor and transporting extremely low-frequency sounds, two metal objects to connect the motion sensor and transmits high-frequency sounds, two concrete objects as well as to combine motion sensors and transmits vibrations. Creative idea is based on the concept of interpasive action. Interpasive action - a phenomenon in which, instead of an action performed by themselves, to make migrating to others. My piece is reflected through communicating columns that are responsive to the viewer by sound, vibration, movement. The object is changing in real time, the more we want to know the work of the more dormant state as a way to understand - the retreat to track.