Moderni demokratija ir žiniasklaida yra iš esmės susijusios: kaip pastebi Jesper Strömbäck, jų santykį būtų galima apibūdinti kaip socialin�� sutartį. Žiniasklaidai reikalinga demokratinė santvarka, nes tai vienintelė valdymo forma, kuri gerbia žodžio, nuomonės (įsitikinimų), informacijos laisvę bei žiniasklaidos organizacijų nepriklausomybę nuo valstybės. Kita vertus, demokratijai taip pat reikalinga žiniasklaida, nes tai – pagrindinė priemonė, per kurią piliečiai ir jų išrinkti politiniais atstovai dalyvauja abipusiame informavimo ir įtakos darymo procese Žiniasklaida aprūpina piliečius informacija, padedančia jiems susiformuoti individualią nuomonę ir apsispręsti, už ką balsuoti; tuo tarpu valdžiai ji suteikia informacijos apie visuomenės nuomonę, kuri svarbi priimant politinius sprendimus.
Kaip pastebi kritikai, tikrasis žiniasklaidos indėlis į demokratijos palaikymą vargiai atitinka jai keliamus normatyvinius reikalavimus. Teoretikai įvardija nemažai struktūrinių žiniasklaidos pokyčių, turinčių įtakos jos veiklai. Tai komercializacija, koncentracija, globalizacija, reguliacijos silpnėjimas. Agner Fog taip pat pabrėžia komercinę įtaką (kai reklamos užsakovai ir savininkai daro įtaką redakciniams sprendimams) ir turinio banalėjimą.
Taigi, atsižvelgiant į visus pokyčius, kurie paveikė ir toliau daro įtaką žiniasklaidai, svarbu analizuoti, kaip žiniasklaida iš tiesų tarnauja demokratijos poreikiams dabartinėje aplinkoje, ir kuriose srityse ji šių poreikių neišpildo. Vienas... [toliau žr. visą tekstą] / Modern democracies and the media are intrinsically related. As Jesper Strömbäck notes, their relationship could be described as a social agreement. Media need democracy as it is the only political system which respects freedom of speech, of opinion, of information and the independency of media organizations form the state control. On the other hand, democracy also needs the media as it is the basic means for citizens and their elected representatives to participate in the mutual process of informing and influence making. The media give citizens information which helps them to form individual opinion and to decide whom to vote for during the election time. As for the government, the media give it information about public opinion which is important for making political decisions.
As scholars observe, the real contribution of contemporary media to the support of democracy barely fit into the requirements described in theory. Many structural changes, such as commercialization, concentration, globalization and weekness of regulation have effect on the media performance. The internal and external pressures towards media organizations also have severe effects.
Considering all the changes that are happening in the media sector nowadays, it is therefore important to analyze how much the media serve for the needs of contemporary democracy and where it fails to meet these expectations. One of the newest attempts in this field is the project “Media for Democracy Monitor”. This... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080616_164250-26475 |
| Date | 16 June 2008 |
| Creators | Naprytė, Eglė |
| Contributors | Balčytienė, Auksė, Juraitė, Kristina, Vaišnys, Andrius, Dagytė, Ina, Baločkaitė, Rasa, Lukošius, Ovidijus, Vytautas Magnus University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vytautas Magnus University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | Unknown |
| Type | Master thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080616_164250-26475 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0024 seconds