Šis magistro darbas yra vienas pirmųjų bandymų detaliau išanalizuoti emigrantų Lietuvoje paliktų vaikų klausimą ir su šių vaikų socialine integracija ir adaptacija susijusias problemas.
Atlikus tyrimus nustatyta, kad emigrantų Lietuvoje paliktiems atsiranda neigiamos pasekmės: smunka pažangumas mokykloje, pradedamos praleidinėti pamokos, atsiranda akivaizdžių elgesio pokyčių (pavyzdžiui, agresyvėja vaikų elgesys, vaikai tampa liūdnesni, dažniau verkia). Visi šie požymiai iš esmės apsunkina vaiko, kurio vienas iš tėvų arba abu tėvai yra išvykę, padėtį Lietuvoje. Nemažiau problemų vaikams kyla ir dėl to, kad išvykstantys tėvai nepaiso formalių administracinių reikalavimų ir nenustato vaikams laikinos globos (pavyzdžiui, paskirdami laikinu globėju senelius, šeimos draugus ar pan.). Tinkamai nenustačius globos, vaikas negali tinkamai įgyvendinti savo teisių ir interesų.
Kai kurie respondentai (konkrečiai – asmenys, kurie šiuo metu prižiūri emigrantų Lietuvoje paliktus vaikus) įžvelgia ir tam tikrų teigiamų likusių vaikų požymių (tampa mielesni, stengiasi kruopščiai ir atidžiai mokytis, aktyviai lanko užklasinės veiklos būrelius), tačiau tokie pokyčiai daugiausia susiję su tuo, kad vaikai stengiasi į save atkreipti daugiau tėvų dėmesio.
Sprendžiant su Lietuvoje likusiais emigrantų paliktais vaikais susijusias problemas aktyvūs privalo likti tiek viešosios valdžios atstovai (šviesdami visuomenę ir atskiras jos grupes, ypatingai bendrojo lavinimo mokyklose dirbančius pedagogus bei... [toliau žr. visą tekstą] / This dissertation is one of the first times in Lithuania to analyze the topic of emigrant’s children and discuss the actual problems of social integration and adaptation of these children though it becomes clear that this problem is one of the biggest social problems of Lithuania in recent years.
After several researches, it was found that children of emigrants face negative consequences such as: declining productivity at school, children start to avoid lessons at school, changes in the behaviour of children are obvious as well (children meet sadness, they might become more aggressive, they starts crying without any reason and other). All these consequences define the problems that children, which have one or even both parents emigrated, face in Lithuania. More problems could be found according the situation when parents, which are emigrating, ignore the formal administrative procedure of setting temporally care for them children (though they could easily do that by setting grandparents, family friends or other people as the carers of them children). Disregard to the formal procedure of the care and custody determine that children can not fulfill them rights and interests.
Some respondents claim that some positive changes were noted in the behaviour of children (such as careness and more attention to the studies at school), however, these changes could possibly be defined through the fact that children are trying to attract more attention from parents.
All these problems... [to full text]
Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080924_180347-18153 |
Date | 24 September 2008 |
Creators | Pachomovas, Dmitrijus |
Contributors | Grigas, Romualdas, Nevedomskienė, Danutė Valerija, Bagdanavičius, Juozas, Pruskus, Valdas, Senkus, Vladas, Tamošiūnas, Tadas, Vilnius Pedagogical University |
Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vilnius Pedagogical University |
Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
Language | Lithuanian |
Detected Language | Unknown |
Type | Master thesis |
Format | application/pdf |
Source | http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20080924_180347-18153 |
Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0021 seconds