Istoriografijoje XVIII a. vadinamas moterų amžiumi ne tik dėl to, kad pačios moterys pradėjo aktyviau reikštis įvairiose gyvenimo sferose, bet ir dėl to, kad amžininkai pradėjo diskusijas apie moterų vietą ir tikslus „vyriškame“ pasaulyje. Šios Apšvietos epochos diskusijos, prasidėjusios Prancūzijoje, pasiekė ir Abiejų Tautų Respubliką (ATR) ir, žinoma, Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Moterų aktyvumas priklausė ne tik nuo Apšvietos epochoje atsiradusių diskusijų dėl moterų padėties visuomenėje, bet ir nuo naujų kultūrinių bei geopolitinių aplinkybių.
Darbo tikslas – remiantis šaltiniais ir istoriografija, išskirti ir išanalizuoti būdingiausias moterims veiklas XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Šiam tikslui išsikeliame šiuos uždavinius: 1) remiantis istoriografija ir šaltiniais, apibrėžti moterų veiklų sąlygas šeimoje ir visuomenėje; 2) išskirti būdingiausias moterims veiklas XVIII a.; 3) remiantis istoriografija ir šaltiniais, atskirai išanalizuoti tų veiklų priežastis, tikslus ir aplinkybes; 4) remiantis moterų sukurtais šaltiniais, išanalizuoti jų pasirinktos veiklos priežastis ir aplinkybes.
Didelis dėmesys pradėtas skirti moterų ugdymui bei išsilavinimui. Čia labiausiai pasižymėjo vienuolės, kurių žinioje dažnai buvo mergaičių auklėjimas.
Viena populiariausių moterų veiklų yra literatūrinė. Šaltiniuose aptikta informacija leidžia teigti, kad atsiminimų, dienoraščių, eilių rašymas buvo plačiai paplitęs tarp moterų. Atsiminimus, dienoraščius ir t. t. moterys... [toliau žr. visą tekstą] / The XVIIIth century deservedly is calling as the women’s century, not only because contemporaries started discussions about women place and aims in the masculine world, and yet women started to play up in different playgrounds by themselves. Such discussions of Age of Enlightenment have been started in France, and reached Polish-Lithuanian Commonwealth (PLC) and The Grand Duchy of Lithuania as well. The women activity depended not only on those discussions about women state in society, and yet of new cultural and geopolitical circumstances.
The aim of this researching is to identity and analyse the most typical women’s activities at XVIIIth century in The Grand Duchy of Lithuania on ground of historiography and origins. There are four tasks to fulfil this aim: 1) to identity and analyse the circumstances of women’s activities in the family and society on ground of historiography and origins; 2) to identity the most typical women’s activities at XVIIIth century; 3) to analyze the reasons, aims and circumstances of particular activities on ground of historiography and origins; 4) to analyze women’s activities reasons and circumstances on ground of origins created by women.
Though women’s legal status was deferent than men, but their status quo depended on women’s temper. Often woman’s status in the public life depended on her status in her own family.
Also there showed up new meaning of women role in society, on ground of first partition (1772). Woman had been ranked as... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2013~D_20130604_145810-16684 |
| Date | 04 June 2013 |
| Creators | Veličkaitė, Vika |
| Contributors | Kiaupa, Zigmantas, Kamuntavičienė, Vaida, Petrikas, Martynas, Vytautas Magnus University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vytautas Magnus University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | Unknown |
| Type | Master thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2013~D_20130604_145810-16684 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0019 seconds