Poezja dla dzieci jest to dziedzina twórczości literackiej wyróżniana ze względu na stosunkowo wyrazistą kategorię adresata. Za poezję dla dzieci uznaje się jedynie utwory intencjonalnie kierowane do dzieci.
W myśl klasyfikacji historyka literatury J. Cieślikowskiego najbardziej uchwytne są te formy poezji dla dzieci, które mają odpowiedniki w folklorze: kołysanki, wyliczanki, rymowanki itp.
Rozwój polskiej poezji dla dzieci charakteryzuje wielość tendencji, ujawniających się w różnych modelach wierszy: od dydaktycznego S. Jachowicza, przez pieśniowy M. Konopnickiej, ludowy J. Porazińskiej, „dziecięcy” K. Iłłakowiczówny, lingwistyczny J. Tuwima i J. Brzechwy, medytacyjny J. Kulmowej, refleksyjny J. Ratajczaka, do kreacyjnego A. Kamieńskiej, W. Chotomskiej i D. Wawiłow. Punktem dojścia jest liryka dziecięcego punktu widzenia. W utworach młodszej generacji poetów wiersze dla dzieci tracą często regularny rytm i rym, na plan pierwszy wysuwa się obraz poetycki, ton refleksyjny oraz zabawa słowami i fabułami utworów.
Bajka – to jeden z najczęściej uprawianych gatunków literatury dydaktycznej. Ze względu na walory dydaktyczne (jasno sprecyzowany morał) oraz przystępność formy (niewielka objętość) utwory należące do tego gatunku występują od początku rozwoju literatury dla dzieci po współczesność. W obrębie bajki wyróżnia się zwykle dwa podgatunki: bajka magiczna, czyli baśń i bajka zwierzęca. Za twórcę tej ostatniej uważa się bajkopisarza greckiego Ezopa, pochodzącego z Azji... [toliau žr. visą tekstą] / Poezija vaikams - tai literatūrinės kūrybos sritis, išskirta dėl konkretaus adresato. Vaikų poezija laikomi kūriniai, skirti būtent vaikams. Literatūroje dominuojanti estetinė funkcija vaikų poezijoje modifikuojasi į liaudinę bei didaktinę funkcijas ir įvairias jų atmainas. Labai svarbi funkcija - mažojo adresato kontakto užmezgimas ir palaikymas su pasakotoju.
Vaikų poezijoje dažnos eiliuotos epinės formos su pramogine fabula, anekdotu ar eiliuotu dialogu. Pasak literatūros istoriko J. Cieslikovskio, patraukliausios yra tos poezijos vaikams formos, kurios turi atitikmenis folklore: lopšines, skaičiuotės, žaidinimai ir t.t. Vaikų poezija vystėsi nuo paprastų formų, nuo paprastų žaidinimų, kuriomis linksmino ar migdė vaikus, iki vaikiškų skaičiuočių bei dainelių, inspiruotų folkloro, pasakų, pasakaičių - tradicinės liaudies pasakos atmainų, pateiktų miniatiūrų ar eilių forma.
Lenkiškos poezijos vaikams raidoje yra įvairių tendencijų, būdingų skirtingiems eilėraščių modeliams: nuo S. Jachovičiaus didaktinio, M. Konopnickos dainingojo, J. Porazinskos liaudiškojo, K. Ilakovičuvnos „vaikiškojo“, J. Tuvimo ir J. Bžechvos lingvistinio, J. Kulmovos meditacinio, J. Ratajčako refleksinio iki A. Kamenskos, V. Chotomskos ir D. Vavilovos originaliųjų. Atspirties taškas lyrika, atitinkanti vaikų pasaulėžiūrą. Jaunesniosios poetų kartos eilėraščiai vaikams dažnai netenka reguliariojo ritmo ir rimo, dėmesys kreipiamas į poetinį vaizdą, refleksinį toną, taip pat žodžių žaismą ir fabulą... [toliau žr. visą tekstą] / Poetry for children is the sphere of literature which is singled out for its clear audience category. The poetry is intended for children. Esthetical function usually prevailing in literature is modified in poetry for children to become didactical. It is important to maintain a relation between the young listener and the narrator.
Paradramatical forms, anecdotes, epical forms with attractive narration are met in poetry for children. According to J.Cieslikowski, literature historian, the most acceptable are the forms of poetry which have equivalents in folk: lullabies, counting-out rhymes and e. c. Poetry for children developed from the simplest forms used to entertain or to lull kids, through counting-out rhymes to more complicated: songs inspired by folk, then fables, and finally, rhymed mini-tales intended for kids. Development of Polish poetry for children in characterized by a number of tendencies which appear in different models of poems: starting with didactical poems by S.Jachowicz, through songlike poems by M.Konopnicka, folk poetry by J.Porazinska, “childish” poetry by K.Illakowiczowna, linguistic poetry by J.Tuwim and J.Brzechwa, meditation poetry by J.Kulmowa, reflection poetry by J.Ratajczak, to creational poetry by A.Kamienska, W.Chotomska and D.Wawilow. A lyric of children’s point of view is the destination. Poems by younger generation of poets often miss regular rhythm and rhyme, poetical picture, reflective tone as well as play of words and plots of the... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20090629_132753-22735 |
| Date | 29 June 2009 |
| Creators | Višniak, Gabriela |
| Contributors | Petkevič, Irena, Masoit, Irena, Narunec, Romuald, Syrnicka, Kristina, Turkevič, Halina, Šostakovski, Juzef, Dvilevič, Barbara, Vilnius Pedagogical University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vilnius Pedagogical University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Polish |
| Detected Language | Unknown |
| Type | Master thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20090629_132753-22735 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0029 seconds