Šio magistro darbo tikslas buvo įvertinus iki šiol formuotą bendrąją ES energetikos politiką, išanalizuoti pagrindinių jai įtaką darančių veikėjų pozicijas, išskiriant jų interesus ir įvertinant teikiamus prioritetus. Buvo užsibrėžti keli uždaviniai – nustatyti, kokie veiksniai ir sąlygos skatina ar stabdo bendrosios energetikos politikos integraciją ES, taip pat išanalizuoti, kokios kliūtys labiausiai trukdo sukurti pilnavertę ES bendrąją energetikos politiką. Analizei buvo pasirinkta liberaliojo tarpvyriausybiškumo teorija, kuri akcentuoja valstybinių interesų, kurie darbe vertinami kaip itin reikšmingi energetikos politikai, svarbą integracijos procesui. Be to, teorijoje išskiriama integracijos pasiūla ir paklausa padeda veiksmingai įvertinti skirtingų interesų reikšmę energetikos politikos integracijos procesui. ES valstybės narės yra svarbiausios energetikos politikos dalyvės, siekiančios išlaikyti šią kompetenciją savo rankose ir siejančios energetiką su išorės politika. Tai viena iš pagrindinių kliūčių siekiant perkelti energetikos politiką į supranacionalinį lygį, kadangi tai iš dalies reikštų ir užsienio politikos vykdymo perkėlimą į ES lygmenį. Atlikta analizė parodė, kad formaliai visos valstybės narės pritaria bendrosios energetikos politikos tikslams, tačiau savo veiksmais prieštarauja oficialiosioms pozicijoms. Tai iliustruoja Vokietijos partnerystė „Nordstream“ projekte, taip pat Prancūzijos ir Ispanijos vyriausybių protekcionistiniai veiksmai, trukdant į... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the Master thesis was to evaluate EU energy policy that was implemented up to the present time and to analyze the positions of the main EU energy policy actors, discerning their interests and priorities given to the specific aspects of energy sector. The task set was to determine the factors and conditions that influence the harmonization of economic policy in the EU. Furthermore, to evaluate which of these factors accelerate and which block the integration of common EU energy policy. Liberal intergovernmentalism (LI) approach was chosen for the analysis. As LI supposes, interests of member states are most important in the context of the common energy policy. Member states keep the right of decision for this politics in their competence, as it is concerned with foreign policy of each country. The analysis shows that formally all member states agree with the main principles of EU energy policy. On the other hand most of their actions do not match the official rhetoric. The examples provided in the thesis concerned equivocal position of Germany due to the natural gas pipeline in the Baltic sea, also protectionism of French and Spanish governments and their unwillingness to admit the foreign capital in the national energy sector. Therefore it was concluded that national interests still have priority against the European policies. National governments experience pressure from two other groups of actors that are important in the course of the formulation of national... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20140620_205215-37151 |
| Date | 20 June 2014 |
| Creators | Barkauskaitė, Orinta |
| Contributors | Janeliūnas, Tomas, Vilnius University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vilnius University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | Unknown |
| Type | Master thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20140620_205215-37151 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0017 seconds