Laimo liga arba Laimo boreliozė yra labiausiai Europoje, Šiaurės Amerikoje, Rusijoje ir Tolimuosiuose Rytuose plintanti, erkių pernešama zoonozė (Masuzawa, 2004, Wang ir kt., 1999, Sinski ir kt., 2006, Barbour, 1998). Tai yra dažniausia Ixodes ricinus erkių pernešama infekcija (Krupka ir kt., 2007, Žakovska ir kt., 2008). Daugiausia jos atvejų užfiksuojama Centrinėje-Rytų Europoje (Derdakova, Lenčakova, 2005). Laimo boreliozė yra vis didėjanti visuomenės sveikatos problema (Piesman, Gern, 2004, Hillyard, 1996). Kasmet tiek Europoje, tiek Šiaurės Amerikoje užfiksuojama tūktančiai ligos atvejų (Wang ir kt., 1999, Ostfeld, Keesing, 2000, Barbour, 1998). Pastaraisiais metais vykstant klimato pokyčiams, žmogui vis labiau keičiant jį supančią aplinką, Ixodes ricinus erkių gausumas Europoje sparčiai auga. To pasėkoje daugėja ir erkių pernešamų susirgimų (Tsao, 2009, Derdakova, Lenčakova, 2005). Gamtoje enzootinį Laimo ligos ciklą sudaro: sukėlėjas – B. burgdorferi sensu lato (s.l.), serkė - vektorius, ir rezervuarinis šeimininkas (Humair, Gern, 2000). B. burgdorferi s.l. tyrimai sukėlėją platinančiose erkėse ir rezervuariniuose šeimininkuose, kaip ir tikslus B. burgdorferi s.l. genotipų nustatymas padėtų tiek suprasti šios ligos ekologiją ir epidemiologiją, tiek nustatyti efektyvias prevencijos priemones (Derdakova, Lenčakova, 2005). Šio darbo tikslas – įvertinti dviejų pagrindinių rezervuarinių šeimininkų geltonkaklės pelės (Apodemus flavicollis) ir rudojo pelėno (Myodes glareolus)... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY The aim of present study was to assess the importance of two main reservoir hosts A. flavicollis and M. gareolus, and their ectoparasites I. ricinus immature ticks in Lyme disease agent B. burgdorferi s.l. circulation in natural foci. The following research tasks were formulated: 1. To establish the infectivity level of questing immature I. ricinus ticks with B. burgdorferi s.l. and to determine it’s genotypes composition. 2. To investigate the infectivity level of two main Lithuania rodent species A. flavicollis and M. glareolus with B. burgdorferi s.l. and to determine it’s genotypes composition. 3. To estimate prevalence and abundant of infestation with immature I. ricinus ticks in A. flavicollis and M. glareolus species rodents. To calculate any differences between rodents in species, age and sex level. 4. To evaluate transmition efficient of B. burgdorferi s.l. from rodent to feeding I. ricinus larvae. The infectivity level in questing I. ricinus nymphs in fragmented mixed forests of Lithuania was relatively high, and varied in different districts from 14% to 24%. The most prevalent genotype was B. afzelii, and only in one district B. garinii was found. In case of I. ricinus larvae the overall infectivity level with Lyme disease spirochete was 3,5%. In order to establish the infectivity level with B. burgdorferi s.l. in total 302 rodents comprising 3 species - A. flavicollis, M. glareolus and A. agrarius were investigated. The results have showed that in all... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20140625_204001-56975 |
| Date | 25 June 2014 |
| Creators | Šivytė, Eglė |
| Contributors | Turčinavičienė, Jurga, Vilnius University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vilnius University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | English |
| Type | Master thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20140625_204001-56975 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0047 seconds