Bakalauro darbe analizuojamas paauglių sveikos gyvensenos ugdymas kaip specialiojo pedagogo kompetencija. Iškelta hipoteze, jog kad specialiesiems pedagogams trūksta netradicinių sveikos gyvensenos sudedamųjų dalių ugdymo kompetencijos.
Tyrime dalyvavo 95 specialieji pedagogai, dirbantys specialiojo ugdymo įstaigose.
Anketinės apklausos metodu tirta, koks yra specialiųjų pedagogų požiūris į sveiką gyvenseną ir jos ugdymą specialiosiose mokyklose, kurioms sveikos gyvensenos sritims jie skiria daugiausia dėmesio, kokiais principais remiantis yra organizuojamas sveikos gyvensenos ugdymas, kokie ugdymo būdai ir metodai yra taikomi bei su kuo bendradarbiaujama siekiant optimizuoti sveikos gyvensenos ugdymą.
Tyrimu nustatyta, kad daugelis pedagogų nėra susipažinę su sveikatos, o tuo pačiu ir sveikos gyvensenos ugdymo politika, o kai kurie jų net nemano, kad specialusis pedagogas, kalbėdamas apie sveikos gyvensenos principus, pats turi jais vadovautis. Išsiaiškinta, jog sveikatos ugdymo turinys dažniausiai susijęs su tradicinėmis sveikatos ugdymo kryptimis, tokiomis kaip sveika mityba ir fizinis aktyvumas. Dažniausiai sveikos gyvensenos pagrindai diegiami klasės valandėlių bei atskirų projektų metu, o pagrindiniai iniciatoriai ir atsakingi asmenys yra patys pedagogai kartu su mokyklos bendruomenės slaugytoja. Dažniausiai sveikos gyvensenos ugdymo turinys yra perteikiamas kūno kultūros ir gamtos mokslų pamokų metu, o pagrindiniai metodai yra pokalbiai, diskusijos, vaizdinių... [toliau žr. visą tekstą] / In the work is analyzed teen’s healthy lifestyle education as a special education teacher competence. The hypothesis says that special educators are lacking of non-traditional healthy lifestyle education components.
In this research took part 95 special education teachers who work in special education institutions. Questionnaire survey method analyzed special education teachers attitude towards healthy life style and passing it in special education schools, in which healthy lifestyle areas were put the most attention, what principles are used to organize the basis of a healthy lifestyle education, what education methods and techniques are applied and who are the co-operation partners in order to optimize a healthy lifestyle education in special education schools.
The study found that many teachers are not familiar with health education and at healthy
lifestyle education policy, and some of them even do not consider that special teacher, talking about the principles of healthy living, has to be part of it. Also found that the medical curriculum is usually associated with traditional health education areas, such as healthy eating and physical activity. The most common grounds for a healthy lifestyle are introduced lessons after main classes and in individual projects too. The main initiators and the responsible people are school teachers and a community nurse. In most cases a healthy lifestyle curriculum is passed in the physical culture and nature science lessons, and basic... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20110804_085920-25223 |
| Date | 04 August 2011 |
| Creators | Urbonienė, Gina |
| Contributors | Gudonis, Vytautas, Ivoškuvienė, Regina, Kaffemanienė, Irena, Jundulienė, Asta, Elijošius, Egidijus, Mockevičienė, Nijolė, Siauliai University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Siauliai University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | English |
| Type | Bachelor thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20110804_085920-25223 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0021 seconds