Moderniosios architektūros paveldas Lietuvoje Visuomeninės veiklos procese visuose istorijos etapuose lieka medžiaginių ženklų, tarp kurių itin reikšmingą vietą užima nekilnojamieji objektai. Vyraujančią jų dalį miestuose sudaro architektūra. Istorinės architektūros samprata nuolat keičiasi apimdama vis naujus dešimtmečius ir stilius. Vienas „jauniausių“ stilių, kuris palengva pradedamas suvokti kaip istorinio paveldo dalis - tai modernizmas. Daugelyje Europos šalių šio stiliaus istoriškumas nebekvestionuojamas. Tai skatina atkreipti dėmesį ir į Lietuvos moderniosios architektūros paveldą, išnagrinėti, kas buvo pasiekta ir kas galėtų būti išsaugota kaip buvusios epochos dalis. Tyrimo objektas yra modernioji architektūra kaip XX a. Lietuvos architektūros paveldo dalis. Reikia atkreipti dėmesį, jog tyrimas apima tik visuomeninius (daugiafunkcinius) pastatus. Tyrimui pasirinkti reprezentatyviausią šios stilistikos objektų sankaupą turintys miestai - tai Kaunas ir Vilnius. Nepriklausomos Lietuvos sąlygomis tarpukario ir pokario modernioji architektūra, atskiri jos objektai yra vertinami nevienareikšmiškai, iškyla visa eilė labai aktualių ir aštrių paveldotvarkinio ir paveldosauginio pobūdžio problemų, kurios reikalauja neatidėliotinų, pagrįstų atsakymų. Esminę problemą sudaro konceptualaus pobūdžio nuostata – ar šis paveldas apskritai yra pripažįstamas kaip Lietuvos kultūros paveldo objektas. Nuo šio požiūrio priklauso visas tolesnis moderniosios architektūros paveldo likimas... [toliau žr. visą tekstą] / Heritage of Modern Architecture in Lithuania At any history stage the process of public activity leaves some material symbols, among which immovable items take an especially important place. The dominant part of them in the cities is formed from architecture. Conception of historical architecture is undergoing constant changes by encompassing still new decades and styles. One of the “youngest” styles, which is gradually coming to be perceived as part of historical heritage, is modernism. The majority of the European countries have already refrained from questioning the historicity of this style. This stimulates us focusing also on the heritage of Lithuania’s modern architecture and analysing what was achieved and what could be preserved as part of the former era. The research subject-matter deals with modern architecture as part of the heritage of Lithuania’s architecture in the 20th century. Given the conditions of independent Lithuania, interwar and post-war modern architecture and separate objects of it receive ambiguous evaluations, a number of highly relevant and severe problems of heritage conservation and heritage documentation nature occur, which require urgent and reasoned answers. Fundamental problem lies in the attitude of conceptual character, namely whether this heritage is by and large recognized as the object of Lithuanian cultural heritage. Further destiny of modern architecture heritage depends on the latter attitude. It should be emphasised that the greatest... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20140623_200040-20266 |
| Date | 23 June 2014 |
| Creators | Savatova, Viktorija |
| Contributors | Drėmaitė, Marija, Vilnius University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vilnius University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | Unknown |
| Type | Master thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2009~D_20140623_200040-20266 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0017 seconds