XIX a. antroji pusė siejama su nacionaliniais sąjūdžiais įvairiose šalyse. Šiuo laikotarpiu nemažai lietuvių emigravo iš gimtojo krašto. Lietuvių emigraciją lengvino tas faktas, jog Lietuva buvo Rusijos ir Vokietijos pasienyje. Daugiausia lietuviai emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas (daugiausia per Vokietijos ir Liepojos uostus). Lietuvių emigracija į Ameriką yra gana plačiai nagrinėta, gausūs istoriniai šaltiniai pasakoja apie lietuvių socialinį, kultūrinį, politinį bei kasdienį gyvenimą už Atlanto. Tačiau nereikėtų pamiršti to fakto, kad lietuviai emigravo ne tik į JAV. Pastačius geležinkelio linijas atsirado patogesnės susisiekimo su kaimyninėmis šalimis galimybės. Tuo pasinaudoję lietuviai keliavo į pramoninius Latvijos miestus, tokius kaip Rygą Liepoją ir Jelgavą ieškodami darbo, nes tuo metu Lietuva vis dar buvo neišvystytas agrarinis kraštas.
Daugiausia lietuvių susibūrė tuometinės Lifliandijos gubernijos centre Rygoje, kur buvo gana plačios galimybės čia esančioms tautinėms mažumoms atsiskleisti tiek kultūrinėje, tiek švietimo srityse. Lietuviai pasinaudoję šiomis galimybėmis ėmė burtis į grupeles, kurios palaipsniui peraugo į gausias Lietuvių draugijas, pasižymėjo iškiliais atstovais, aktyvia veikla bei nuopelnais tiek Latvijai, tiek Lietuvai.
Šiuo metu gerokai stokojama išsamių tyrinėjimų apie lietuvių draugijų veiklą Latvijoje. Tiesa, keletą tyrimų yra atlikę tiek Latvijos, tiek Lietuvos tyrėjai. Tačiau juose tik bendrai apibūdinamas lietuvių gyvenimas... [toliau žr. visą tekstą] / The second half of the 19th century is related to national movements in different countries. During this period many Lithuanians left their homeland. The fact that Lithuania was situated between Russia and Germany facilitated their emigration. The largest number of Lithuanians migrated to the USA (mainly from the ports of Germany and Liepaja). The emigration of Lithuanians to America is a rather widely discussed topic. There are numerous historical sources about their social, cultural, political and everyday life beyond the Atlantic ocean. However, we should not forget that the U.S.A. was not the only place Lithuanians migrated to. As the railway lines were built, communication with the neighbour states became more convenient, therefore, Lithuanians moved to industrial Latvian cities, such as Riga, Liepaja and Jelgava, seeking job as at that time Lithuania was still an underdeveloped agrarian country.
The biggest number of Lithuanians gathered in Riga – the centre of the governorate of Livland at that time, where local ethnic minorities had quite good opportunities to express themselves in culture and education. Having these conditions Lithuanians began to form groups, which later became large fellowships with prominent representatives, active movement and merits to both Latvia and Lithuania.
At present there is a lack of thorough researches about the activity of Lithuanian fellowships in Latvia. Nevertheless, a few researches were made by both Latvian and Lithuanian... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2013~D_20130617_101747-89513 |
| Date | 17 June 2013 |
| Creators | Klava, Liga |
| Contributors | Trimonienė, Rita Regina, Strelcovas, Simonas, Salatkienė, Birutė Kazimiera, Paliulienė, Jolanta, Vasiliauskas, Ernestas, Siauliai University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Siauliai University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | Unknown |
| Type | Bachelor thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2013~D_20130617_101747-89513 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0019 seconds