Nuo XX a. dešimto dešimtmečio pradžios Lietuvoje mažėja gimstamumas ir ilgėja vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė. Tai daro poveikį kartų balanso kaitai – jaunosios kartos atstovų mažėja, o vyresniosios – daugėja, tuo pačiu plinta trijų keturių kartų giminystės ryšiai (vaikai-tėvai-seneliai-proseneliai). Dėl šių permainų, dėl šeimos instituto fundamentalių pokyčių, (įvairių šeimyninio gyvenimo formų įsigalėjimo, pakartotinai kuriamų šeimų skaičiaus didėjimo, teritorinio mobilumo) bei taip pat dėl specifinės permainų laikotarpio socialinės ekonominės aplinkos, kyla grėsmė solidarumo tarp kartų užtikrinimui. Todėl socialiniai mainai tarp kartų šeimoje yra svarbūs abipusiam kartų bendradarbiavimui, dialogo bei tarpusavio pagalbos užtikrinimui, vengiant kartų susvetimėjimo pavojaus, kuris galėtų neigiamai paveikti visos visuomenės sutelktumą bei gebėjimą darniai funkcionuoti. Kuomet valstybė ir rinka neužtikrina paramos, socialiniai mainai tarp kartų šeimoje gali sumažinti gresiančias pasekmes Empirinio tyrimo tikslas – atskleisti socialinių mainų tarp kartų šeimoje ypatumus. Tyrimo objektas – 18-77 metų amžiaus Vilniaus miesto gyventojai. Informacijos rinkimo metodas – anketavimas, instrumentas – klausimynas. Naudota netikimybinė kvotinė Vilniaus miesto gyventojų atranka. Atrankos dydis – 360 respondentų. Šiuo tyrimu siekiama ne reprezentuoti Vilniaus miesto gyventojus, todėl didesnis dėmesys skiriamas bendrų tendencijų išryškinimui ir jų palyginimui, remiantis skirtingomis... [toliau žr. visą tekstą] / Problem. Since the beginning of the tenth decade of the 20th century, the birth rate has been decreasing in Lithuania and the average believable life expectancy has become longer. This has an impact on the change in the balance of generations – the number representatives of younger generation is decreasing and of the older – increasing, at the same time family relationships of three – four generations (children – parents – grandparents – great grandparents) is spreading. Because of these changes, because of fundamental alterations of family institution (various well established forms of family life, increase in number of repeatedly made up families, territorial mobility), also because of the period of specific changes in socio-economic surroundings a threat to generational solidarity arises. Thus, social transfers between generations are important for mutual cooperation of generations, for ensuring the dialogue and reciprocal help, avoiding the alienation danger of generations, which could negatively effect the concentration of the whole society, as well as ability to function compatibly. Family support can reduce consequences of non existing support from the state and market The purpose of empiric research is to reveal the peculiarities of social intergenerational transfers. The object of research is 18-77 aged residents of Vilnius city. The method of gathering information is questioning, instrument – questionnaire. The undenominational inquiry sampling of Vilnius city... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20101125_183224-80681 |
| Date | 25 November 2010 |
| Creators | Kraujūnaitė, Asta |
| Contributors | Maslauskaitė, Aušra, Vilnius University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vilnius University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | Unknown |
| Type | Master thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2007~D_20101125_183224-80681 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0014 seconds