Nuo XX a. dešimto dešimtmečio pradžios Lietuvoje mažėja gimstamumas ir ilgėja vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė. Tai daro poveikį kartų balanso kaitai – jaunosios kartos atstovų mažėja, o vyresniosios – daugėja, tuo pačiu plinta trijų keturių kartų giminystės ryšiai (vaikai-tėvai-seneliai-proseneliai). Dėl šių permainų, dėl šeimos instituto fundamentalių pokyčių, (įvairių šeimyninio gyvenimo formų įsigalėjimo, pakartotinai kuriamų šeimų skaičiaus didėjimo, teritorinio mobilumo) bei taip pat dėl specifinės permainų laikotarpio socialinės ekonominės aplinkos, kyla grėsmė solidarumo tarp kartų užtikrinimui. Todėl socialiniai mainai tarp kartų šeimoje yra svarbūs abipusiam kartų bendradarbiavimui, dialogo bei tarpusavio pagalbos užtikrinimui, vengiant kartų susvetimėjimo pavojaus, kuris galėtų neigiamai paveikti visos visuomenės sutelktumą bei gebėjimą darniai funkcionuoti. Kuomet valstybė ir rinka neužtikrina paramos, socialiniai mainai tarp kartų šeimoje gali sumažinti gresiančias pasekmes Empirinio tyrimo tikslas – atskleisti socialinių mainų tarp kartų šeimoje ypatumus. Tyrimo objektas – 18-77 metų amžiaus Vilniaus miesto gyventojai. Informacijos rinkimo metodas – anketavimas, instrumentas – klausimynas. Naudota netikimybinė kvotinė Vilniaus miesto gyventojų atranka. Atrankos dydis – 360 respondentų. Šiuo tyrimu siekiama ne reprezentuoti Vilniaus miesto gyventojus, todėl didesnis dėmesys skiriamas bendrų tendencijų išryškinimui ir jų palyginimui, remiantis skirtingomis... [toliau žr. visą tekstą] / Problem. Since the beginning of the tenth decade of the 20th century, the birth rate has been decreasing in Lithuania and the average believable life expectancy has become longer. This has an impact on the change in the balance of generations – the number representatives of younger generation is decreasing and of the older – increasing, at the same time family relationships of three – four generations (children – parents – grandparents – great grandparents) is spreading. Because of these changes, because of fundamental alterations of family institution (various well established forms of family life, increase in number of repeatedly made up families, territorial mobility), also because of the period of specific changes in socio-economic surroundings a threat to generational solidarity arises. Thus, social transfers between generations are important for mutual cooperation of generations, for ensuring the dialogue and reciprocal help, avoiding the alienation danger of generations, which could negatively effect the concentration of the whole society, as well as ability to function compatibly. Family support can reduce consequences of non existing support from the state and market The purpose of empiric research is to reveal the peculiarities of social intergenerational transfers. The object of research is 18-77 aged residents of Vilnius city. The method of gathering information is questioning, instrument – questionnaire. The undenominational inquiry sampling of Vilnius city... [to full text]

Vadovo-pavaldinio socialinių mainų teorija nagrinėja vadovo ir pavaldinio tarpusavio darbinius santykius. Vadovo-pavaldinio socialinių mainų teorija pabrėžia, jog vadovas formuoja su kiekvienu iš savo pavaldinių kokybiškai skirtingus santykius. Teorija reikšminga ir tuo, kad ne tik vadovas, bet ir pavaldinys traktuojamas kaip svarbus ir lygiavertis diadinių darbinių santykių kūrėjas. Tyrime naudojome R. C. Liden ir J. M. Maslyn (1998) sukurtą Vadovo-pavaldinio socialinių mainų daugiadimensinį modelį, kuris teigia, jog vadovo-pavaldinio socialiniai mainai yra daug sudėtingesnis reiškinys nei bendras socialinių mainų kokybės rodiklis ir apima emocinę, lojalumo, bendradarbiavimo, profesinės pagarbos dimensijas. Komunikacija tarp vadovo ir pavaldinio įvardijama kaip viena iš sąlygų vadovo-pavaldinio socialinių mainų kokybei formuotis. Tuo tarpu vadovo-pavaldinio socialinių mainų kokybė susijusi su jų įsipareigojimu organizacijai, pasitenkinimui darbu ir pan. Šiame darbe kėlėme prielaidą, jog vadovo-pavaldinio socialinių mainų kokybė yra tarpinis kintamasis tarp vadovo ir pavaldinio grįžtamojo ryšio ir tarp vadovo ir pavaldinio įsipareigojimo organizacijai bei pasitenkinimo darbu. Tyrimo rezultatai rodo, jog vadovo ir pavaldinio grįžtamojo ryšio teikimas ir siekimas yra svarbus rodiklis prognozuojant vadovo-pavaldinio socialinių mainų kokybę. Nors vadovo-pavaldinio socialinių mainų kokybė prognozuoja ne visus vadovo ir pavaldinio įsipareigojimo organizacijai bei pasitenkinimo... [toliau žr. visą tekstą] / Leader-Member Exchange theory analyse work relationships between leader and member. Leader-Member Exchange theory underlines that leader forms distinct quality relationships with each member. The theory is meaningful also because leader and member are treated as both equally important for creation of work relationships. We used in our research Leader-Member Exchange multidimensional model, created by R. C. Liden and J. M. Maslyn (1998), which states that leader-member exchanges are more complex than general leader-member exchange quality index and involves affect, loyalty, contribution and professional respect dimensions. Leader-member exchange quality process is conditioned by communication between leader and member. Also, organizational commitment, work satisfaction and so on of leaders and member are conditioned by Leader-member exchange quality. In our research we made assumption that leader-member exchange quality is mediate variable between feedback of leader and member and organizational commitment and work satisfaction of leader and member. Our research indicates that feedback between leader and member is important indicator of leader-member exchange quality prognosis. Leader-member exchange quality prognosticates not all aspects of organizational commitment and work satisfaction of leader and member, still, according to research results, we can state that leader-member exchange quality is mediate variable between feedback of leader and member and organizational... [to full text]