Naujajame romane modernių bruožų yra daug: laiko ir erdvės moduliacijos, personažo „mirtis“, prasmės atsisakymas ir t.t. Tačiau vienu svarbiausių tampa pasakojimo lygmuo ir pasakotojo funkcijos. Todėl pagrindiniu šio magistro darbo uždaviniu tapo: atskleisti pasakotojo pozicijų kaitą romane, kodėl tokios pasakojimo moduliacijos yra taikomos, kaip veikti jos priverčia patį pasakotoją ir skaitytoją, kokie yra santykiai tarp pasakotojo ir personažų. Kūrinys, kurį šiame magistro darbe analizuojame, yra A. Robbe-Grillet Labirinte. Šis romanas yra pasirinktas, nes jis – geriausias Naujojo romano pavyzdys. Šiame romane darbo autorius stengiasi atskleisti: kuo pasakotojas naujajame romane yra modernus, kaip jo modernumas yra kuriamas, kokie yra jo santykiai su personažais, daiktiškąja aplinka ir skaitytoju. Atsakyti į šiuos klausimus yra pasitelkiama naratologinė bei semiotinė teksto analizė. Tyrime šios dvi strategijos padeda atskleisti, kodėl pasakotojas tampa pačia svarbiausia, siužetą lemiančia pasakojimo figūra ir kodėl pasakotojas, skirtingai nuo tradicinio romano visažinio pasakotojo, naujajame romane tik bando tapti naratoriumi, tačiau patiria nesėkmę. / There are a lot of modern traits in New Novel: the modulation of time and space, the death oj subject, refusal of the meaning etc. Besides that, the main trait of New Novel is the level of narration and the functions of narrator. That is why the main object of this magister work is: to show the modulation of narrator‘s positions, to show why these modulations are used, to show how these modulations make act the narrator and his addressee. The main novel, we analyz in this magister work is A. Robbe-Grillet In the Labyrinth. This novel was choosed because it is the best example of the New Novel. In this novel the author trys to explain: how modern is the narrator in the novel, how this modernism of the narrator is creating, what is the type of communication between the narrator, the subjects (the subjects are human and the items) and the addressee of the novel. The methods of narratology and semiotc is the way to answer to these questions. These two strategies help to show, why the narrator becomes the main figure in the novel, who determines the plot of the novel and why the narrator, on the contrary to he traditional type of narrator who knows-all, just tries to be like him, but he didn‘t succeed. In the Labyrinth the narrator doesn‘t know anything.
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2012~D_20120806_122343-95010 |
| Date | 06 August 2012 |
| Creators | Miliauskas, Žilvinas |
| Contributors | Kašelionienė, Nijolė, Vaitiekūnas, Dainius, Maskuliūnienė, Džiuljeta, Repečkienė, Rita, Martinkus, Vytautas, Nastopka, Kęstutis, Šlekienė, Virginija, Radzevičienė, Sigutė, Vilnius Pedagogical University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vilnius Pedagogical University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | English |
| Type | Master thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2012~D_20120806_122343-95010 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0022 seconds