Šio darbo tikslas yra išanalizuoti pagrindines FSC standarto poveikio sritis. Tikslui pasiekti buvo apklausos Lietuvos valstybinės miškų urėdijos, kaip pagrindinis sertifikavimo objektas. Didesniam analizės patikimumui pasiekti buvo atlikta ir pilotinė girininkijų apklausa. Šių apklausų rezultatai buvo lyginami ir analizuojami. Norint giliau ištirti sertifikavimo poveikį išorinėms suinteresuotosioms grupėms buvo apklausti keturių numatytų grupių atstovai. Apklausų rezultatai susisteminti ir apibendrinti.
Tyrimo metu nustatyta, jog sertifikavimas nepadarė žymaus poveikio miškų valdymui. Urėdijų ir girininkijų darbuotojai atsakymai buvo panašūs. Daugiausiai žymesnių teigiamų pokyčių buvo nustatyta socialinėje srityje. Aukščiausiai teigiamai įvertinti klausimai buvo susiję su lengvai pastebimais, išmatuojamais ir palyginamais pokyčiais. Sudėtingesni ir sunkiau pastebimi pokyčiai buvo įvertinti beveik neutraliai. Pvz.: “Valstybinių miškų rūšinė sudėtis”. Tai gali būti siejama su miško ekosistemų specifika. Ekonominių pokyčių vertinimo analizė atskleidė, jog po sertifikavimo urėdijos prekių kaina ir paklausa pakito labai nežymiai. Ekonominės paskatos yra pagrindinis sertifikavimą skatinantis veiksnys, tad galima teigti, jog Lietuvoje miško savininkai yra silpnai skatinami sertifikuoti savo valdas.
Sertifikavimo poveikio skirtingoms suinteresuotosioms grupėms analizė parodė, jog reikšmingai skiriasi valstybinių ir privačių grupių atstovų nuomonės. Privačių organizacijų... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this paper is to analyze the main impacts of the FSC. In order to achieve this goal, the survey was the Lithuanian state forest enterprises as the main subject of the certification. For added reliability analysis was performed to achieve the rangers and the pilot survey. The survey results were compared and analyzed. To further investigate the impact of certification on external stakeholders were interviewed by the four groups. Structured interviews and summarized results.
The study found that the certification had no significant effect on forest management. Enterprises and district staff responses were similar. The most significant positive changes were found in the social sphere. Extra points were assessed positively associated with easily discernible, measurable and comparable developments. The more complex and more difficult to assess changes were evaluated as almost neutral. For example. "State forest composition”. This can be attributed to the specifics of forest ecosystems. Economic impact analysis revealed that after certification of enterprises, and the price of goods and demand has changed very slightly. Economic incentives are a key factor leading to certification, so it can be stated that Lithuanian owners are not encouraged to certify their holdings.
The certification effect analysis of different stakeholders showed the significant differences between public and private groups opinion. The Private organizations were less active and the means of... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2012~D_20120620_151755-00560 |
| Date | 20 June 2012 |
| Creators | Ražauskaitė, Rita |
| Contributors | Čepinskis, Jonas, Stravinskienė, Vida, Vytautas Magnus University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vytautas Magnus University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | Unknown |
| Type | Master thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2012~D_20120620_151755-00560 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0023 seconds