Rhythmical contraction of the heart is controlled by the cardiac conduction system (CCS). However, this highly important system visually could not be distinguished from the surrounding heart tissues – myocardium (MC) and connective tissue (CT); therefore during surgical procedures CCS could be damaged. The reliable method for CCS identification either in vivo or ex vivo does not exist therefore there is a definite need for developing a CCS imaging method.
Fluorescence spectroscopy studies of cardiac tissues revealed, that most distinct spectral differences between CCS and the surrounding tissues were observed in 400 nm – 550 nm region under excitation from 330 nm – 380 nm region. The visualization method, based on the intensity ratios calculated for two excitation wavelengths, has been established. The calculated ratio R = I(330)/I(380) is different for CCS, CT and MC tissues, therefore the method may be used for identification of CCS.
Time resolved fluorescence spectroscopy revealed no significant difference in composition and lifetimes between CCS and MC. On the other hand, the lifetimes and the relative spectral composition of CT differed significantly from those of CCS.
Reflection confocal microscopy allows visualizing MC, CT, Purkinje cells and CCS bundles because of different reflection properties of tissue components and their specific distribution inside the tissue.
The results of in vivo performed procedure revealed, that the distribution of fluorescence intensities... [to full text] / Tvarkingą širdies darbą užtikrina širdies laidžioji sistema (ŠLS). Ją pažeidus sutrinka širdies darbas. Pažeidimo rizika atsiranda operacijos metu, kadangi ŠLS yra raumeninės kilmės audinys ir vizualiai neatskiriamas nuo aplinkinių audinių. ŠLS pažeidimo galima būtų išvengti, jei būtų žinomas tikslus ŠLS išsidėstymas arba egzistuotų ŠLS vaizdinimo metodika. Deja, bet atskirų ŠLS dalių tikslus išsidėstymas vis dar tikslinamas, o patologijų atvejais apskritai nėra žinomas. ŠLS vaizdinimo metodikos, tinkančios in vivo taikymams, taipogi nėra.
Atlikus širdies audinių tyrimus nustoviąja fluorescencine spektroskopija nustatyti charakteringi intensyvumų skirtumai. Remiantis šiais skirtumais sukurta ŠLS atskyrimo metodika, paremta intensyvumų santykių skaičiavimu. Suskaičiuota vertė R = I(330)/I(380) yra skirtinga ŠLS, miokardui (MK) ir jungiamąjam audiniui (JA).Tokia metodika yra nejautri tyrimo sąlygoms ir gali būti naudojama ŠLS nustatymui.
Ištyrus širdies audinius laikinės skyros spektroskopija nustatyta, kad ŠLS ir MK fluorescencijos gyvavimo trukmė bei santykinė sudėtis reikšmingai nesiskiria, tuo tarpu JA ir ŠLS tiek fluorescencijos gyvavimo trukmės, tiek santykinė komponentinė sudėtis yra skirtinga.
Ištyrus širdies audinius konfokaliniu atspindžio mikroskopu nustatyta, jog dėl skirtingų šviesą atspindinčių komponentų bei skirtingo jų išsidėstymo galima identifikuoti MK, JA, Purkinje ląsteles ir ŠLS pluoštus.
Atlikus tyrimus in vivo nustatyta, jog operacijos metu... [toliau žr. visą tekstą]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2013~D_20130124_081732-30187 |
| Date | 24 January 2013 |
| Creators | Venius, Jonas |
| Contributors | GADONAS, ROALDAS, VALUCKAS, KONSTANTINAS POVILAS, DIDŽIAPETRIENĖ, JANINA, STRECKYTĖ, GIEDRĖ, SKERBEDIS, VYTENIS ARVYDAS, ALABURDA, AIDAS, JUZĖNAS, PETRAS, Vilnius University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vilnius University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | English |
| Detected Language | Unknown |
| Type | Doctoral thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2013~D_20130124_081732-30187 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0154 seconds