• Refine Query
  • Source
  • Publication year
  • to
  • Language
  • 2
  • 2
  • Tagged with
  • 4
  • 4
  • 4
  • 4
  • 4
  • 4
  • 2
  • 2
  • 2
  • 2
  • 2
  • 2
  • 2
  • 2
  • 2
  • About
  • The Global ETD Search service is a free service for researchers to find electronic theses and dissertations. This service is provided by the Networked Digital Library of Theses and Dissertations.
    Our metadata is collected from universities around the world. If you manage a university/consortium/country archive and want to be added, details can be found on the NDLTD website.
1

Funkciškai besiskiriančių žmogaus širdies audinių fluorescenciniai tyrimai ir vaizdinimas / Fluorescence spectroscopy and imaging studies of functionally different human heart tissues

Venius, Jonas 24 January 2013 (has links)
Tvarkingą širdies darbą užtikrina širdies laidžioji sistema (ŠLS). Ją pažeidus sutrinka širdies darbas. Pažeidimo rizika atsiranda operacijos metu, kadangi ŠLS yra raumeninės kilmės audinys ir vizualiai neatskiriamas nuo aplinkinių audinių. ŠLS pažeidimo galima būtų išvengti, jei būtų žinomas tikslus ŠLS išsidėstymas arba egzistuotų ŠLS vaizdinimo metodika. Deja, bet atskirų ŠLS dalių tikslus išsidėstymas vis dar tikslinamas, o patologijų atvejais apskritai nėra žinomas. ŠLS vaizdinimo metodikos, tinkančios in vivo taikymams, taipogi nėra. Atlikus širdies audinių tyrimus nustoviąja fluorescencine spektroskopija nustatyti charakteringi intensyvumų skirtumai. Remiantis šiais skirtumais sukurta ŠLS atskyrimo metodika, paremta intensyvumų santykių skaičiavimu. Suskaičiuota vertė R = I(330)/I(380) yra skirtinga ŠLS, miokardui (MK) ir jungiamąjam audiniui (JA).Tokia metodika yra nejautri tyrimo sąlygoms ir gali būti naudojama ŠLS nustatymui. Ištyrus širdies audinius laikinės skyros spektroskopija nustatyta, kad ŠLS ir MK fluorescencijos gyvavimo trukmė bei santykinė sudėtis reikšmingai nesiskiria, tuo tarpu JA ir ŠLS tiek fluorescencijos gyvavimo trukmės, tiek santykinė komponentinė sudėtis yra skirtinga. Ištyrus širdies audinius konfokaliniu atspindžio mikroskopu nustatyta, jog dėl skirtingų šviesą atspindinčių komponentų bei skirtingo jų išsidėstymo galima identifikuoti MK, JA, Purkinje ląsteles ir ŠLS pluoštus. Atlikus tyrimus in vivo nustatyta, jog operacijos metu... [toliau žr. visą tekstą] / Rhythmical contraction of the heart is controlled by the cardiac conduction system (CCS). However, this highly important system visually could not be distinguished from the surrounding heart tissues – myocardium (MC) and connective tissue (CT); therefore during surgical procedures CCS could be damaged. The reliable method for CCS identification either in vivo or ex vivo does not exist therefore there is a definite need for developing a CCS imaging method. Fluorescence spectroscopy studies of cardiac tissues revealed, that most distinct spectral differences between CCS and the surrounding tissues were observed in 400 nm – 550 nm region under excitation from 330 nm – 380 nm region. The visualization method, based on the intensity ratios calculated for two excitation wavelengths, has been established. The calculated ratio R = I(330)/I(380) is different for CCS, CT and MC tissues, therefore the method may be used for identification of CCS. Time resolved fluorescence spectroscopy revealed no significant difference in composition and lifetimes between CCS and MC. On the other hand, the lifetimes and the relative spectral composition of CT differed significantly from those of CCS. Reflection confocal microscopy allows visualizing MC, CT, Purkinje cells and CCS bundles because of different reflection properties of tissue components and their specific distribution inside the tissue. The results of in vivo performed procedure revealed, that the distribution of fluorescence intensities... [to full text]
2

Fluorescence spectroscopy and imaging studies of functionally different human heart tissues / Funkciškai besiskiriančių žmogaus širdies audinių fluorescenciniai tyrimai ir vaizdinimas

Venius, Jonas 24 January 2013 (has links)
Rhythmical contraction of the heart is controlled by the cardiac conduction system (CCS). However, this highly important system visually could not be distinguished from the surrounding heart tissues – myocardium (MC) and connective tissue (CT); therefore during surgical procedures CCS could be damaged. The reliable method for CCS identification either in vivo or ex vivo does not exist therefore there is a definite need for developing a CCS imaging method. Fluorescence spectroscopy studies of cardiac tissues revealed, that most distinct spectral differences between CCS and the surrounding tissues were observed in 400 nm – 550 nm region under excitation from 330 nm – 380 nm region. The visualization method, based on the intensity ratios calculated for two excitation wavelengths, has been established. The calculated ratio R = I(330)/I(380) is different for CCS, CT and MC tissues, therefore the method may be used for identification of CCS. Time resolved fluorescence spectroscopy revealed no significant difference in composition and lifetimes between CCS and MC. On the other hand, the lifetimes and the relative spectral composition of CT differed significantly from those of CCS. Reflection confocal microscopy allows visualizing MC, CT, Purkinje cells and CCS bundles because of different reflection properties of tissue components and their specific distribution inside the tissue. The results of in vivo performed procedure revealed, that the distribution of fluorescence intensities... [to full text] / Tvarkingą širdies darbą užtikrina širdies laidžioji sistema (ŠLS). Ją pažeidus sutrinka širdies darbas. Pažeidimo rizika atsiranda operacijos metu, kadangi ŠLS yra raumeninės kilmės audinys ir vizualiai neatskiriamas nuo aplinkinių audinių. ŠLS pažeidimo galima būtų išvengti, jei būtų žinomas tikslus ŠLS išsidėstymas arba egzistuotų ŠLS vaizdinimo metodika. Deja, bet atskirų ŠLS dalių tikslus išsidėstymas vis dar tikslinamas, o patologijų atvejais apskritai nėra žinomas. ŠLS vaizdinimo metodikos, tinkančios in vivo taikymams, taipogi nėra. Atlikus širdies audinių tyrimus nustoviąja fluorescencine spektroskopija nustatyti charakteringi intensyvumų skirtumai. Remiantis šiais skirtumais sukurta ŠLS atskyrimo metodika, paremta intensyvumų santykių skaičiavimu. Suskaičiuota vertė R = I(330)/I(380) yra skirtinga ŠLS, miokardui (MK) ir jungiamąjam audiniui (JA).Tokia metodika yra nejautri tyrimo sąlygoms ir gali būti naudojama ŠLS nustatymui. Ištyrus širdies audinius laikinės skyros spektroskopija nustatyta, kad ŠLS ir MK fluorescencijos gyvavimo trukmė bei santykinė sudėtis reikšmingai nesiskiria, tuo tarpu JA ir ŠLS tiek fluorescencijos gyvavimo trukmės, tiek santykinė komponentinė sudėtis yra skirtinga. Ištyrus širdies audinius konfokaliniu atspindžio mikroskopu nustatyta, jog dėl skirtingų šviesą atspindinčių komponentų bei skirtingo jų išsidėstymo galima identifikuoti MK, JA, Purkinje ląsteles ir ŠLS pluoštus. Atlikus tyrimus in vivo nustatyta, jog operacijos metu... [toliau žr. visą tekstą]
3

Žmogaus širdies laidžiosios sistemos vaizdinimo galimybių įvertinimas pagal morfospektrinius ir proteominius tyrimus / Evaluation of the human heart conduction system visualization possibilities based on morphospectral and proteomic investigations

Žurauskas, Edvardas 16 April 2010 (has links)
Disertacijos objektas yra žmogaus širdies laidžiosios sistemos ir kitų širdies audinių morfologinių skirtumų tyrimas spektroskopiniais, histocheminiais ir proteominiais metodais. Disertacijoje pateikti žmogaus širdies laidžiosios sistemos ir kitų širdies audinių palyginamieji spektroskopiniai ir proteominiai tyrimai parodė aiškius struktūrinius šių audinių skirtumus. Baltymų elektroforezės metodu rasta baltymų grupė aptinkama tik širdies laidžiosios sistemos audinyje. Darbe konstatuojama, kad rasti fluorescenciniai ir baltyminės sudėties skirtumai tarp žmogaus širdies laidžiosios sistemos ir miokardo audinių leidžia manyti, kad bioelektrinio impulso sklidimo greičių skirtumus sąlygoja ne tik ląstelių išsidėstymas, skersmuo, bet ir specifiniai morfologiniai skirtumai. Pasinaudojus nustatytais morfologiniais skirtumais galima sukurti žmogaus širdies laidžiosios sistemos vaizdinimo metodiką, kuri leistų nustatyti širdies laidžiosios sistemos anatomines ypatybes. / The theme covered in the dissertation is about investigation of the morphological differences of the conduction system of the human heart and those of other heart tissues, applying spectroscopic, histochemical and proteomic methods. The described spectroscopical and proteomic investigations of the human heart conduction system and other heart tissues in the dissertation indicate clear structural differences between these tissues. Electrophoresis shows protein groups which may be detected only in a conduction system tissue. The dissertation concludes that estimated fluorescence and proteomic differences between His bundle and myocardium tissues may allow us to suggest that distinction of the bioelectrical impulse velocity in these tissues is determined by the specific morphological odds. According to these differences it is possible to create the visualization method of the conduction system.
4

Evaluation of the human heart conduction system visualization possibilities based on morphospectral and proteomic investigations / Žmogaus širdies laidžiosios sistemos vaizdinimo galimybių įvertinimas pagal morfospektrinius ir proteominius tyrimus

Žurauskas, Edvardas 16 April 2010 (has links)
The theme covered in the dissertation is about investigation of the morphological differences of the conduction system of the human heart and those of other heart tissues, applying spectroscopic, histochemical and proteomic methods. The described spectroscopical and proteomic investigations of the human heart conduction system and other heart tissues in the dissertation indicate clear structural differences between these tissues. Electrophoresis shows protein groups which may be detected only in a conduction system tissue. The dissertation concludes that estimated fluorescence and proteomic differences between His bundle and myocardium tissues may allow us to suggest that distinction of the bioelectrical impulse velocity in these tissues is determined by the specific morphological odds. According to these differences it is possible to create the visualization method of the conduction system. / Disertacijos objektas yra žmogaus širdies laidžiosios sistemos ir kitų širdies audinių morfologinių skirtumų tyrimas spektroskopiniais, histocheminiais ir proteominiais metodais. Disertacijoje pateikti žmogaus širdies laidžiosios sistemos ir kitų širdies audinių palyginamieji spektroskopiniai ir proteominiai tyrimai parodė aiškius struktūrinius šių audinių skirtumus. Baltymų elektroforezės metodu rasta baltymų grupė aptinkama tik širdies laidžiosios sistemos audinyje. Darbe konstatuojama, kad rasti fluorescenciniai ir baltyminės sudėties skirtumai tarp žmogaus širdies laidžiosios sistemos ir miokardo audinių leidžia manyti, kad bioelektrinio impulso sklidimo greičių skirtumus sąlygoja ne tik ląstelių išsidėstymas, skersmuo, bet ir specifiniai morfologiniai skirtumai. Pasinaudojus nustatytais morfologiniais skirtumais galima sukurti žmogaus širdies laidžiosios sistemos vaizdinimo metodiką, kuri leistų nustatyti širdies laidžiosios sistemos anatomines ypatybes.

Page generated in 0.0548 seconds