Šio magistro darbo objektas yra lyčių lygybės principo įgyvendinimas viešojo sektoriaus institucijose, ypatingą dėmesį skiriant vyrų ir moterų galimybėms užimti aukščiausias vadovaujančias pareigas. Išanalizavus vadovų priėmimo į darbą proceso etapus, siekiama išsiaiškinti, kas lemia moterų – įstaigos vadovių skaičių. Pagrindinis darbo klausimas yra kokie veiksniai sąlygoja mažesnį moterų skaičių vadovaujančiuose postuose Lietuvos valstybės tarnyboje. Magistro darbe keliamos trys hipotezės: Hipotezė 1. Atrankos į įstaigų vadovų postus procesas turi lemiamos įtakos moterų skaičiui vadovaujančiose pozicijose valstybės tarnyboje. Hipotezė 2. Lyčių lygybės politika Lietuvoje įgyvendinama vertikaliai (sektoriniu principu). Hipotezė 3. Lietuvos sociokultūrinė aplinka neigiamai įtakoja moterų galimybes užimti vadovaujančias pareigas. Kadangi lyčių lygybės politika yra priskiriama horizontaliosioms politikoms, teoriniu darbo pagrindu pasirinktas horizontalusis politikos valdymas. Tačiau moterų ir vyrų problemoms spręsti nepakanka vien politinių priemonių. Todėl, siekiant visapusiškai išnagrinėti pasirinktą temą, darbe remiamasi modeliu, kuriame sujungiami viešosios politikos, individo ir sociokultūrinės aplinkos lygmenys. Šis magistro darbas yra vienas pirmųjų bandymų pažvelgti į moterų atstovavimo sprendimų priėmimo srityje problemą kompleksiškai, įvertinant įvairių kintamųjų įtaką galutiniam rezultatui – mažam moterų skaičiui tarp aukščiausio lygio vadovų Lietuvos valstybės... [toliau žr. visą tekstą] / The linking of democracy with gender equality is a generally accepted principle. It is widely recognized that women’s equal participation in decision making is not only a demand for simple justice but can also be seen as a necessary condition for states sustainable development and economic growth. Despite the achievements on the legal fronts at both international and national level, the participation of women in decision making as equal partners with men has not yet been achieved. Despite the fact that women constitute over 70 percent of civil servants in Lithuania, they have secured bare 30 percent representation in leading positions. The subject of this master thesis is gender equality in the public sector institutions, with particular emphasis on men's and women's ability to occupy the highest managerial positions. The main question is what factors lead to lower women representation in senior civil service posts in Lithuania. The main tasks of the work are: first, to analyze how the management of gender equality policy influence women's representation in decision-making; secondly, to investigate whether there is a gap between the formal and actual gender equality in Lithuania; thirdly, to ascertain whether the Lithuanian socio-cultural environment is conducive to the growth of the number of women in leading positions; and finally, to examine the impact of the recruitment system on women's ability to become a head of institution. Master thesis poses three hypotheses: The... [to full text]
Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20101125_190826-91238 |
Date | 25 November 2010 |
Creators | Bazurina, Alina |
Contributors | Nakrošis, Vitalis, Vilnius University |
Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vilnius University |
Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
Language | Lithuanian |
Detected Language | Unknown |
Type | Master thesis |
Format | application/pdf |
Source | http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2010~D_20101125_190826-91238 |
Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0019 seconds