Šiais laikais kompiuteris daugeliui iš mūsų reiškia taip daug, kad mes jau nebeįsivaizduojam be jo savo gyvenimo, konkrečių darbų atlikimo ir netgi laisvalaikio. Kad darbas kompiuteriu būtų ne tik naudingas ir prasmingas, bet ir įdomus, kiekvienas iš mūsų turėtų būti susipažinęs su įvairiomis jo funkcijomis ir mokėti atlikti bent minimalias užduotis, palengvinančias kasdienį mūsų darbą. Kadangi įvairios IS ir IT yra naudojamos daugelyje sričių, kompiuterinis raštingumas gali būti vertinamas įvairiais aspektais: sociologiniu, psichologiniu, informatikos ir pan., o konkrečias temas nagrinėja vadybos, ekonomikos, politikos mokslai ir kiti. Kiekvienoje šalyje kompiuterinio raštingumo lygio rodikliai yra suprantami ir nustatomi skirtingai. Kadangi pastaruoju metu kompiuteriai yra naudojami beveik visose įmonėse, yra svarbu užtikrinti darbuotojų įgūdžių tobulinimą bei įsisavinimą. Todėl svarbu yra mokėti naudotis svarbiausiomis kompiuterinėmis programomis bei teisingai įvertinti darbuotojų įgūdžius, o tai yra viena iš svarbiausių problemų, nes įvertinti įgūdžius ir žinias yra labai sunkus uždavinys. Vienu iš labiausiai žinomų ir naudojamų kompiuterinio raštingumo testavimu ir sertifikavimu Lietuvoje užsiima įgaliotoji ECDL atstovybė ir jos įkurti autorizuoti testavimo centrai. Problema yra ta, kad ne visi gali naudotis ECDL programos teikiamomis paslaugomis dėl įvarių priežasčių: kadangi šie mokymai ir testavimai yra mokomi arba todėl, kad trūksta laiko. Jei mes norėtume ištirti... [toliau žr. visą tekstą] / The Information Technology becomes an important part of our everyday lives and changes the way of our living via the Internet. Many traditional services are being replaced by their electronic counterparts. Besides, it is not only a communication way, but it also saves resources of a company. This tendency faces a barrier – capability of citizens or the labour force to understand and use different kinds of Information Technology. The main idea of this work is to find a way how the gap between the perceived and the actual states of the digital literacy could be calculated. Also these tasks are choosesen: 1. to analyze the areas and problems of a digital literacy; 2. to find a new model to solve the existing problem; 3. to use new model in a practics; 4. to analyze testing results and evaluate the advantages of used model. Such methods are used in the work:  analysis of scientific literature;  statistics analysis;  interview;  experiment measurements;  observation The new model of a testing was created and analyzed. The model consists of two parts: Digital Literacy Self Assessment and Digital Literacy Practical Assessment. It was used in experiments that are described in the work. As the result of this we can see that a gap exists between the ‘perceived’ state of Digital Literacy and the ’actual state”. Self assessment results were compared with a real situation. As the main results of mentioned experiments we can tell that such researches... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20140623_183302-62422 |
| Date | 23 June 2014 |
| Creators | Ivanova, Olga |
| Contributors | Telešius, Eugenijus, Vilnius University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Vilnius University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | Unknown |
| Type | Master thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.library.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2008~D_20140623_183302-62422 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.0028 seconds