Sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos principas yra įtvirtintas kontinentinės teisės tradicijos valstybių doktrinose bei tarptautiniuose sutarčių teisę harmonizuojančiuose dokumentuose (UNIDROIT Principuose, PECL ir Europos civilinio kodekso projekte). Skirtingose valstybėse šiam principui suteikiamas skirtingas vaidmuo bei apimtis – Vokietijoje sąžiningumui skiriamas itin didelis dėmesys, o Prancūzijoje daugiau koncentruojamasi į šalių valią ir sąžiningumo doktrina yra nedaug išplėtota. Lietuvos 2001 m. Civilinio kodekso 6.158 straipsnyje įtvirtintas sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos principas yra recepuotas iš UNIDROIT Principų 1.7 straipsnio. Sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos principo turinio neįmanoma apibrėžti a priori – jis paliekamas suformuluoti teismams konkrečių aplinkybių kontekste. Lietuvos teisės doktrinoje yra beveik nenagrinėjamas sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos principas bei jo aspektai. Manytina, kad, kaip ir UNIDROIT Principuose bei PECL, Lietuvos sutarčių teisėje šis principas turėtų būti suvokiamas objektyviąja prasme.
Sistemiškai aiškinant 2001 m. Civilinio kodekso nuostatas matyti, kad 1.5 straipsnį, kuriame įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, bei 6.158 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtintas sąžiningumo ir sąžiningos dalykinės praktikos principas, sieja subordinacinis santykis. Šiame darbe daroma išvada, kad 1.5 straipsnis turėtų būti laikomas lex generalis, o 6.158 straipsnio 1 dalis... [toliau žr. visą tekstą] / The principle of good faith and fair dealing is established in the doctrines of continental law tradition countries and the international documents harmonizing contract law (UNIDROIT Principles, PECL and European Civil Code project). This principle possesses different role and volume in different countries: in Germany, good faith is especially important, while France is more concentrated on the willpower of parties, while good faith doctrine is poorly developed. The good faith and fair dealing practice was receipted from UNIDROIT Principles, Article 1.7 and established in the Lithuanian Civil Code of 2001, Article 6.158. The content of good faith and fair dealing can hardy be described a priori – it is the courts to formulate them in the context of a definite situation. Good faith and fair dealing is not widely analysed in the doctrine of Lithuanian law. This principle is thought to be understood in the objective way, as it is in UNIDROIT Principles and PECL.
According to systematic explanation of the Civil Code regulations of 2001, Article 1.5, which establishes the principles of justice, rationality and good faith and the Article 6.158, part 1, establishing the principle of good faith and fair dealing are in the subordinate relation with each other. This study concludes that the Article 1.5 must be considered as lex generalis, while the Article 6.158, Part 1, must be considered as lex specialis in relation to the Article 1.5. Thus the principle established in the Article 6... [to full text]
| Identifer | oai:union.ndltd.org:LABT_ETD/oai:elaba.lt:LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20110124_124629-67460 |
| Date | 24 January 2011 |
| Creators | Šaduikytė, Julija |
| Contributors | Cirtautienė, Solveiga, Sagatys, Gediminas, Tikniūtė, Agnė, Papirtis, Leonas Virginijus, Rudzinskas, Antanas, Birštonas, Ramūnas, Stripeikienė, Janina, Mykolas Romeris University |
| Publisher | Lithuanian Academic Libraries Network (LABT), Mykolas Romeris University |
| Source Sets | Lithuanian ETD submission system |
| Language | Lithuanian |
| Detected Language | Unknown |
| Type | Master thesis |
| Format | application/pdf |
| Source | http://vddb.laba.lt/obj/LT-eLABa-0001:E.02~2011~D_20110124_124629-67460 |
| Rights | Unrestricted |
Page generated in 0.04 seconds