Institutional Repository of Vilnius University
Interest rates and house price dynamics in lithuania: implications for housing affordability /
Abstract
dc:descriptionSANTRAUKA 49 puslapiai, 3 paveikslai, 8 lentelės, 14 literatūros šaltinių. Pagrindinis šio bakalauro darbo tikslas – įvertinti šešių mėnesių EURIBOR normos pokyčių poveikį būsto kainų dinamikai Lietuvoje 2015–2024 metų laikotarpiu ir išanalizuoti šios dinamikos įtaką būsto įperkamumui. Darbas yra suskirstytas į tris pagrindines dalis: literatūros apžvalgą, duomenų ir metodologijos aprašymą, empirinius rezultatus bei išvadas su rekomendacijomis. Literatūros apžvalgoje nagrinėjami teoriniai ir empiriniai tyrimai apie: pinigų politikos perdavimą būsto rinkoms, ypatingą dėmesį skiriant hipotekos rinkos struktūros vaidmeniui. Apžvalga pagrindžia, kad daugiausia kintamų palūkanų normų hipotekų turinčiose šalyse būsto rinkos reaguoja stipriau ir greičiau į palūkanų normų pokyčius nei fiksuotų normų sistemose. Tai sudaro teorinį pagrindą analizuoti Lietuvą, kurioje daugiau kaip 90 procentų hipotekų turi kintamas normas, susietas su EURIBOR. Metodologijoje taikoma įprastinė mažiausių kvadratų regresija ketvirčių ir mėnesinių laiko eilučių duomenims. Pagrindiniame ketvirčių modelyje metinio būsto kainų augimo pirmasis skirtumas regresuojamas pagal EURIBOR normos ir darbo užmokesčio augimo laipsniuotus pirmuosius skirtumus, vertinant 24 stebėjimų po 2019 metų imtyje. Rezultatai tikrinami devyniose alternatyviose specifikacijose. Rezultatai rodo, kad padidėjus šešių mėnesių EURIBOR normai vienu procentinio punkto, kitą ketvirtį metinis būsto kainų augimas Lietuvoje sumažėja 3,18 procentinio punkto. Šis rezultatas statistiškai reikšmingas vieno procento lygmeniu ir patikimas visose devyniose alternatyviose specifikacijose. Mėnesinis modelis patvirtina penkių mėnesių perdavimo vėlavimą. Darbo užmokesčio augimo koeficientas 0,559 rodo reikšmingą paklausos pusės poveikį, iš dalies kompensuojantį palūkanų normų augimo sukeliamą kainų lėtėjimą. Darbe taip pat dokumentuojamas įperkamumo paradoksas: nors tradicinis kainų ir pajamų santykio rodiklis gerėjo visą 2015–2024 m. laikotarpį, faktinė mėnesinė hipotekos įmoka padidėjo maždaug 48 procentais nuo 2022 m. I ketvirčio iki 2023 m. III ketvirčio. Šis skirtumas rodo, kad standartiniai įperkamumo rodikliai iš esmės neįvertina tikrojo įperkamumo blogėjimo kintamų palūkanų normų rinkose palūkanų didinimo ciklų metu. Išvados patvirtina, kad pinigų politika daro kiekybiškai reikšmingą ir greitą poveikį Lietuvos būsto kainoms, ir pabrėžia, jog vertinant būsto rinkos sąlygas tradicinius kainų ir pajamų santykio rodiklius būtina papildyti skolinimosi sąnaudų rodikliais. Raktiniai žodžiai: EURIBOR, būsto kainos, būsto įperkamumas, palūkanų normų perdavimas, Lietuva, pinigų politika, kintamos palūkanų normų hipotekos, darbo užmokesčio augimas.
Degree
thesis:*- Grantor dc:publisher
- Institutional Repository of Vilnius University
- Year dc:date
- 2026
Author and committee
dc:creator, dc:contributor.*- Author dc:creator
-
- Urbonas, Kasparas,
Subjects
dc:subject × 1Rights
dc:rights- Statement dc:rights
-
- info:eu-repo/semantics/openAccess
- Language dc:language
- eng
Identifiers
dc:identifier.*- Repository record dc:identifier
- https://repository.vu.lt/VU:ELABAETD308317383&prefLang=en_US