Šiame darbe tiriamas Europos Sąjungos kultūros rėmimo programos „Kultūra 2000“ veiksmingumas (tikslų pasiekimo laipsnis) Lietuvoje. Pateikiama ES kultūros politikos ir istorijos apžvalga, pristatoma programa „Kultūra 2000“, jos įgyvendinimo priemonės. Veiksmingumas tiriamas remiantis P. A. Sabatier ir D. Mazmanian sėkmingo politikos įgyvendinimo sąlygomis. Nagrinėjami programos tikslai, atliekama programoje dalyvavusių Lietuvos organizatorių ir bendraorganizatorių apklausa tikslų pasiekimo laipsniui įvertinti ir Lietuvos kultūros operatorių apklausa įgyvendinimo priemonių tinkamumui nustatyti. Analizuojamos paramos kultūrai galimybės Lietuvoje: valstybinė paramos kultūrai sistema, įstatymai, reglamentuojantys paramos ir labdaros teikimą. Apibendrinus darbo rezultatus, daromos šios išvados: 1. Programos „Kultūra 2000“ įgyvendinimas Lietuvoje veiksmingas iš dalies, kadangi: dalis programoje pateikiamų tikslų tėra veiksmai ar priemonės, todėl netikslinga vertinti jų pasiekimo laipsnio; specifiniai programos tikslai atkartoja, o ne sukonkretina bendruosius tikslus; neįmanoma pamatuoti tikslo siekti kuo didesnio piliečių dalyvavimo; iš vertintų programos tikslų Lietuvoje nebuvo pasiektas vienas – siekti atkreipti dėmesę į labiausiai socialiai pažeidžiamas grupes. 2. Minėtas tikslas nebuvo pasiektas dėl netinkamai pasirinktų įgyvendinimo priemonių (per aukštų finansinių reikalavimų dalyviams, per mažo programos biudžeto, netinkamų laiko terminų) ir verslo atstovų, Lietuvos įstatymų... [toliau žr. visą tekstą] / The topic of the present Master thesis is „EU Programme „Culture 2000“ Implementation in Lithuania: Effectiveness Analysis“. The main object of the thesis is the effectiveness of the programme „Culture 2000“ implementation in Lithuania. Effectiveness in the present paper is understood as justification of anticipatory expectations or the level of implementation of the stated objectives. The main problem of the research is that the implementation of the programme in Lithuania was ineffective. The aim of the present thesis is to evaluate the effectiveness of the programme in Lithuania, find the main reasons for its‘ ineffectiveness and provide recommendations for raising the effectiveness of future EU culture funding programmes in Lithuania. The goals of the thesis are to determine if the programme objectives were achieved, identify the main factors of ineffective programme implementation in Lithuania and provide suggestions how to increase the effectiveness of the „Culture 2000“ continuing programmes in Lithuania. Hypothesis is defined as follows: EU programme „Culture 2000“ implementation in Lithuania was ineffective because of badly formulated objectives, inadequate means of implementation, lack of support from interest groups and government in Lithuania and poor economic conditions in the country. The paper includes five parts. EU culture politics and history is described in the first part. The second part presents the programme „Culture 2000“ and its‘ means of... [to full text]

EB teisės aktų tiesioginio ir netiesioginio veikimo principo taikymo trūkumai, ypač Direktyvų įgyvendinimo kontekste, peržvelgiant praktiką, leido ETT išvystyti trečiąjį ir atskirą principą Francovich byloje - valstybės atsakomybės principą. Teismas laikė, kad jei valstybė nepajėgė įgyvendinti Europos Bendrijos Direktyvos, tai ji privalo asmeniui atlyginti žalą, jei jie nukentėjo dėl valstybės nesugebėjimo įgyvendinti Direktyvos ir jei yra tenkinamos atitinkamos sąlygos. Tai yra, kur: • Direktyva apibrėžia teises, suteiktas asmenims, • tų teisių turinys Direktyvoje turi būti aiškiai apibrėžtas, ir • turi būti priežastinis ryšys tarp valstybės padaryto pažeidimo ir asmenų patirtos žalos. Teismo aiškinimas buvo pagrįstas valstybių narių įsipareigojimu įgyvendinti Direktyvas pagal EB Sutarties 249 str. (ex 189) ir bendrą įsipareigojimą pagal EB Sutarties 10 str. (ex 5) „imtis visų reikiamų priemonių..., kad garantuotų vykdymą“ įsipareigojimų pagal Bendrijos teisę. Klausimai kurie buvo nagrinėjami Teismo nagrinėjant Braserie/Factortame bylas: a) valstybės atsakomybės principas neturi būti apribotas nepasisekimu įgyvendinti Europos Bendrijos Direktyvas: turi būti įtraukti ir kiti Bendrijos teisės pažeidimai, apimant nesėkmes ir įgyvendinant normas b) Žalos atlyginimas, pagal Francovich sampratą, turi būti įmanomas-efektyvus, nepriklausomai nuo priemonių, pagal kurias Bendrijos teisės galėtų būti užtikrintos, tai yra viena iš tiesioginio ar netiesioginio veikimo principo sąlygų. c)... [toliau žr. visą tekstą] / The shortcomings of the principles of direct and indirect effects, particularly in the context of enforcement of Directives, as outlined above, led the Court to develope a third and separate principe in Francovich, the principe of State liability. The Court held that where, as here, a State had failed to implement an EC Directive it would be obliged to compensate individuals for damage suffered as a result of its failure to implement the Directive if certain conditions were satisfied. That is, where: • The directive involved rights confered on individuals, • The content of those rights could be identified on the basis of the provisions of the Directive, and • There was a causal link between the State`s failure and the damage suffered by the persons affected. The Court`s reasoning was based on member States obligations to implement Directives under Article 249 (ex 189) and their general obligation under Article 10 (ex 5) of the EC Treaty to „take all appropriate measures... to ensure fulfilment of“ their obligations under Community law. Questions were refered to Court of Justice for interpretation in Braserie/Factortame: a) the principe of State liability should not be confined to failure to implement EC Directives: it should attach to other failures to comply with Community law, including legislatives failures. b) A remedy under Francovich should be available whether or not there were other means by which Community rights might be enforced, that is, on the principles of... [to full text]

Lietuvos regionų politikos įgyvendinimo klausimai yra aktualūs, kadangi šiuo metu didėjant regionų politikos vaidmeniui vis labiau išryškėja skirtumai tarp regionų, kurie, be abejo, yra labai svarbus reiškinys šalies ekonominei plėtrai. Taigi, šio darbo tyrimo tikslas - įvertinti Lietuvos regionų politikos įgyvendinimo įtaką regionų plėtrai per Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų įsisavinimą. Tyrimo objektas - Lietuvos regionų politikos įgyvendinimo poveikis regionų plėtrai. Darbo tikslui pasiekti buvo iškelti tokie uždaviniai: susisteminti regiono ir regioninės politikos sampratų apibūdinimus, išnagrinėti regioninę politiką aiškinančias teorijas, taip pat išskirti Lietuvos nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimo ypatumus, išanalizuoti Europos Sąjungos regionų politiką, tikslus, finansavimo šaltinius, įvertinti Bendrąjį programavimo dokumentą ir struktūrinių fondų lėšų administravimo sistemą Lietuvoje bei atlikti Lietuvos regionų politikos įgyvendinimo poveikio regionų plėtrai analizę. Darbe tikrinama hipotezė - Egzistuoja teigiama tiesioginė priklausomybė tarp regionų ekonominio išsivystymo rodiklių ir ES struktūrinių fondų lėšų įsisavinimo. Šiame darbe naudoti tokie tyrimo metodai - mokslinės literatūros palyginamoji analizė, internetinių ir statistinių duomenų analizė, loginė analizė, koreliacinė analizė. / Lithuania’s regional policy implementation questions are rather actual, however currently regional policy role is increasing consequently the differences between regions become accurate which undoubtedly is an important phenomenon for country’s economical development. The aim of this work is to evaluate the influence of Lithuania’s regional policy implementation to development of regions through the use of structural funds. The object of research is the impact of Lithuania’s regional policy implementation to development of regions. Achieving the aim of this work several goals have been risen. First, the system of region and regional policy concepts has been established. Second, the regional policy clarifying theories have been examined and Lithuania’s national regional policy implementation peculiarities have been distinguished. Third , the European Union’s regional policy and its aims, financial resources have been analyzed moreover, the common programming document and structural funds administrative system have been evaluated and the analysis of the impact of Lithuania’s regional policy implementation to development of regions. The hypothesis is being checked in this paper– The positive and direct dependence between regions’ economical development indexes and the use of European Unions structural funds exists. In this work such methods have been used – social sciences comparing analyses, intern and statistical data analyses, logical analyses, Correlative analysis.