Po pirmosios širdies transplantacijos 1967 metais, ši operacija iš eksperimentinio gydymo tapo šiuolaikiniu, pažangiu sunkių širdies ligų gydymo būdu. Širdis šiuo metu yra trečias pagal dažnumą transplantuojamas organas JAV. UNOS (angl. Unaited Network for Organs Sharing) duomenimis JAV kasmet atliekama 2700 širdies transplantacijos operacijų. Tyrimai rodo, kad pirmuosius metus po operacijos išgyvena apie 85% pacientų, pirmus trejus metus – 75% pacientų. ISHLT (angl. International Society for Heart and Lung Transplantation) registravimo duomenys rodo, kad šiuo metu pasaulyje gyvena apie 50 000 žmonių, turinčių širdies transplantatą [20]. Nepakankamas donorų skaičius skatina mokslininkus ieškoti alternatyvių širdies ligomis sergančių pacientų gydymo būdų. Šiuo metu daug dėmesio skiriama kamieninių ląstelių tyrimams ir galimam jų pritaikymui įvairiom ligom gydyti. Su eksperimentiniais pelių modeliais parodyta, kad kamieninės ląstelės, implantuotos į širdies raumenį, geba diferencijuotis į kardiomiocitus ir kraujagyslių endotelio ląsteles ir atkurti pažeistą raumenį. Taučiau publikuota ir nemažai nesėkmių, susijusių su kamieninių ląstelių terapija, pvz.: neprigyjimas implantuotoje vietoje, nepilna diferencijacija [59]. Žmogaus mezenchiminių kamieninių ląstelių auginimas užtrunka, o gydymo dažnai prireikia tuoj pat [50]. Šios ir daug kitų problemų reikalauja daugybės tyrimų ir eksperimentų, todėl transplantacija kol kas išlieka pagrindiniu gydymo būdu, prailginančiu pacientų... [toliau žr. visą tekstą] / The ame of this work was to evaluate the changes of the expresion of T lymphocyte CD16/56, CD103, CD134 surface markers in the blood of the patients who underwent heart transplantation. For this purpose we collected heparinized blood samples of 21 patients with cardiac transplant and 29 healthy volunteers. 9 patients out of 21 underwent acute cardiac transplant rejection. Blood samples of these patients were tested using flow cytometry 10 days before heart rejection and on the day when rejection was uphold. Our results showed that the expresion of T lymphocyte CD16/56 surface molecule is higher on the rejection day then in controle group. Exspresion of CD103 marker is higher 10 days before rjection than on the rejection day and is lower then in healthy volunteers. Expresion of CD134 marker is higher before transplant rejection and higher then in healthy controles. Monitoring of CD3+CD103+ and CD+CD134+ cells in the blood after heart transplantation could be helpful in prediction of heart transplant rejection.

Habilitacijos procedūrai teikiamoje mokslo darbų apžvalgoje apibendrinama Vilniaus universiteto Širdies ir kraujagyslių ligų klinikoje taikyto sunkaus širdies nepakankamumo gydymo patirtis. Įrodytas intraaortinės kontrapulsacijos balionėliu taikymo tikslingumas pacientams su dekompensuota dilatacine kardiomiopatija. Įvertintas dirbtinių skilvelių, kaip tilto į transplantaciją ar likimo terapiją efektyvumas. Nustatyta, kaip techniniai dirbtinių skilvelių pakeitimai gali daryti įtaką gydymo rezultatams. Ištirtas dirbtinių skilvelių poveikis recipiento imuninei sistemai prieš ir po transplantacijos. Apžvelgti alternatyvūs širdies transplantacijai chirurginiai gydymo metodai. Pasiūlyta originali modifikuotos labirinto operacijos technika, įvertintas jos saugumas, efektyvumas ir galimybė derinti su kitomis širdies operacijomis. Prognozuojamos ateities tendencijos labai sunkiam širdies nepakankamumui gydyti. Šiame darbe remiamasi kartu su bendraautoriais atliktų tyrimų 2001-2009 m. rezultatais. Autorius visuose apžvelgiamuose tyrimuose dalyvavo tiesiogiai, kaip padalinio, kuriame gydomi pacientai su labai sunkiu širdies nepakankamumu, vadovas ir kaip chirurgas. Remiantis publikuota medžiaga buvo daryti pranešimai ir Lietuvoje, ir užsienyje. / The experience of treatment of end-stage heart failure cumulated at Vilnius University Cardiovascular Surgery Clinic is provided for habilitation procedure. The experience of intraaortic balloon counterpulsation for the patients suffering from decompensated dilatative cardiomyopathy has been proven. The efficacy of artificial ventricular assist devices as a bridge to transplantation or destination therapy has been evaluated. The role of technical modifications of ventricular assist devices for the outcomes of treatment has been assessed. The impact of assist devices on the immune status of the patient pre- and post-transplantation has also been evaluated. The alternative methods of treatment instead of heart transplantation are reviewed. The original technique of modified maze procedure is proposed; the safety, efficacy and possibilities of combining this technique with other heart operations are assessed. The future trends for treatment of end-stage heart failure are predicted. This study is based on the investigations performed with co-authors during the period since 2001 to 2009. The author has participated directly in all reviewed investigations as the head of the department where patients suffering from end-stage heart failure are being treated and as well as a surgeon. The reports based on the published material have been presented in Lithuania and abroad.