Etnocentrizmas ir prekės kilmės šalis – du tarpusavyje glaudžiai susiję veiksniai, vartotojų ketinimą pirkti veikiantys tiesiogiai. Etnocentrizmas ir jo lygis atskleidžia, kaip vartotojai lygina užsienio kilmės produktus su savo šalies produktais, o prekės kilmės šalies efektas galinti pasitarnauti kaip tam tikrų prekės savybių rodiklis. Ketinimą pirkti mėgstamas prekes dažnai lemia tokios savybės kaip kaina, prekės ženklas ar kokybė. Vartotojams didelę įtaką daro žinojimas, kad viena ar kita prekė yra pagaminta būtent toje šalyje, kurios reputacija ir kokybe jie pasitiki.Vartotojai yra dažnai linkę prekę sieti su tam tikrais sukeliamais jausmais. Šie jausmai kyla iš disponuojamos informacijos apie kilmės šalį. / Ethnocentrism and country – of – origin - two closely related factors directly affecting consumers' purchase intention . Ethnocentrism and its level shows how consumers compare the foreign origin of its products in the country and the country of origin effect may serve as a certain indicator of its properties. Intention to buy favorite products often leads to such features as price, brand or quality. Consumers are strongly influenced by the knowledge that one or another product is produced in the country, namely, the reputation and quality, they are often inclined to trust. Consumers associated product caused with certain feelings. These feelings arise from the information available about the country of origin.

Europos Sąjungos sudaryti preferenciniai susitarimai su trečiosiomis šalimis importuojant atitinkamos kilmės šalies prekes, leidžia joms taikyti sumažintą, ar net 0 proc. importo muito tarifą. Taip skatinamas Susitariančių šalių ekonomikos augimas. Preferencijos taikomos prekėms, kurios numatytos atitinkamuose susitarimuose ir atitinka preferencinės prekybos prekių kilmės taisykles. Kadangi Lietuva yra Europos Sąjungos narė, mūsų šaliai yra aktualūs preferencinių susitarimų taikymo ypatumai, sąlygos ir perspektyvos. Magistro baigiamojo darbo tikslas yra kompleksiškai išanalizuoti teisinius ir organizacinius prekių kilmės kontrolės reglamentavimo principus, teorinius bei praktinius aspektus ir atskleisti praktines jų įgyvendinimo spragas bei problemas. Darbe keliami uždaviniai: išnagrinėti ES preferencinių prekybos susitarimų teisinio reglamentavimo sistemą, jų įtaką prekių importui ir eksportui, atskleisti prekių kilmės esmę ir jos nustatymo metodus bei kontrolės formas, atlikti prekių kilmės tikrinimo ir kontrolės analizę Lietuvos muitinėje ir nustatyti trūkumus taikant prekių kilmės kontrolę bei apibendrinti taikomus prekių kilmės kontrolės teisinius ir organizacinius aspektus ir numatyti jų tobulinimo kryptis. Darbe naudojami teorinės medžiagos analizės ir sintezės, grafinio vaizdavimo, statistikos duomenų analizės ir sintezės metodai. Remiamasi tiek oficialiais, tiek antriniais informacijos šaltiniais. Teiginiai iliustruojami statistiniais duomenimis, sudaromos diagramos... [toliau žr. visą tekstą] / The work was produced in Vilnius, in 2007. Scope of this conclusive work is 80 pages. The work consists of introduction, tree parts and is concluded by giving conclusions and proposals. The report of work are 17 pictures, 3 tables in this work, as well as list of literature, summary and 9 annexes. Preferential arrangements of EU with the third countries importing some products with origin, allow to use reduced tariff or 0 ℅ rate of duty of import. So it is the prime to pump the developing of economy of contracting parties. The preferences are applied to products which are covered by respective agreements and adequate the rules of origin in preferential trade. Lithuania is the member of EU so it is actual for our country the use of general peculiarity of preferential origin, conditions and perspectives. Goal of this conclusive work is the integrated analyse of juriducal and organizational control of proof of origin, theoretical and practical aspects and the point is to show the practical breaches and problems of their realization. Tasks are raised in this work is to study the preferential agreements of trade of EU, the systems of regulation, their influence for import and export, to show the substantiality of origin, methods, forms of control and evolution of control in Lithuanian customs and to establish directions of their perfection. The aim of this work was reached by the analysis and synthesis on theoretical, repository and statistical material. In conclusion work were... [to full text]

Magistro darbo objektas – vartotojų etnocentrizmo skirtumai skirtingose produktų kategorijose. Darbo tikslas yra išsiaiškinti vartotojų etnocentrizmo lygį skirtingose produktų kategorijose. Darbe keliami uždaviniai: atskleisti, kas yra vartotojų etnocentrizmas, kokia jo raida, nurodyti veiksnius, kurie veikia vartotojų etnocentrizmą, aptarti etnocentrizmo tendencijas skirtingose kultūrose bei etnocentriškų vartotojų požiūrį į kitas kultūras, apžvelgti tyrimus, kuriuose nagrinėjamas vartotojų etnocentrizmas marketingo sferose, atskleisti vartotojų etnocentriškumo įtaką požiūriui į užsienio reklamą, apžvelgti vartotojų etnocentrizmo priežastis ir pasekmes, pateikiant visame pasaulyje atliktų tyrimų rezultatus, aptarti iki šiol Lietuvoje atliktus kiekybinius vartotojų etnocentrizmo tendencijų tyrimus, kokybinės analizės metodu atskleisti vartotojų etnocentriškumo lygį ,jį lemiančius veiksnius skirtingose produktų kategorijose. Naudojantis teorinės medžiagos analize ir kokybine-empirine analize prieita prie išvadų, kad vartotojų etnocentrizmo laipsnis skirtingose produktų kategorijose skiriasi, labiausiai lietuviai etnocentriški maisto kategorijoje, o mažiausiai – namų technikos. Kalbant apie etnocentriškų vartotojų sprendimą, kokios šalies produktą pirkti, buvo išsiaiškinta, kad jie, rinkdamiesi produktą, pirmiausiai ieško lietuviškos prekės, jie tvirtai žino, kokios šalies produktų nenorėtų pirkti, tuo tarpu neetnocentriški vartotojai kilmės šaliai, kaip veiksniui, skiria... [toliau žr. visą tekstą] / It‘s been not so long time ago, when Lithuania regained it‘s Independency and many advertising and marketing campaigns were started. They agitated consumers to buy Lithuanian product, to be patriotic and help to raise its economy in order to become economically independent and developed country. Nevertheless, all these campaigns calmed down, or just were forgotten. New supermarkets started building up, all the roads from abroad to Lithuania were opened, and many products from there came to us. So, today is becoming less and less clear, what is consumer’s attitude towards Lithuanian made products and those foreign goods, what factors have an influence on product choices. It is also interesting, what part in their decision-making plays consumer ethnocentrism. Does consumer ethnocentrism change in different product categories? The aim of this Masterwork is to find out consumer ethnocentrism differencies in different product categories. For this reason we have to do these tasks: · To reveal the concept of consumer ethnocentrism and his development. · To define the antecedents of consumer ethnocentrism and evaluate relationship between them and consumer attitude towards other cultures, their products and buying intentions referring to some research made before. · To review consumer ethnocentrism research in marketing and advertising sphere, consumer behavior in practical and theoretical backgrounds. · To define Lithuanian consumer ethnocentrism tendencies, which were found in... [to full text]

Magistro baigiamasis darbas skirtas išnagrinėti tarptautinės sutarčių teisės principo pacta tertiis nec nocent nec prosunt ir Tarptautinio Baudžiamojo Teismo Romos Statuto nuostatų santykį. Pagrindine tiriamojo darbo užduotimi autorė laiko Romos Statuto normų dėl jurisdikcijos turinio atskleidimą tiek istoriniu, tiek įtvirtinimo aspektu, o taip pat šių normų įvertinimą pacta tertiis principo kontekste. Tyrimą sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje aptariama Tarptautinio Baudžiamojo Teismo Statute įtvirtintos jurisdikcijos įtvirtinimo istorinės aplinkybės kaip travaux preparatoires, pateikiamas detalus Statute įtvirtintų jurisdikcinių normų aptarimas bei autorės samprotavimai dėl šių normų aiškinimo. Nagrinėjamos ratione materiae, ratione temporis, ratione personae bei ratione loci jurisdikcijos, aptariamas iniciatyvinis mechanizmas. Atskirai aptariama Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos įtaka Romos Statuto normų įgyvendinimui. Antrojoje dalyje autorė pateikia nagrinėjamo pacta tertiis principo susiformavimo prielaidas, jo įtvirtinimą tarptautinėje sutarčių teisėje bei nagrinėja paties principo ir su juo susijusių sąvokų turinį. Pateikiama tarptautinė teisminė praktika dėl pacta tertiis principo aiškinimo. Išnagrinėjama pacta tertiis principo išimtis. Atskleidžiamas „trečiųjų šalių“ sąvokos turinys. Trečiojoje darbo dalyje autorė aptaria Tarptautinio Baudžiamojo Teismo subsidiarumo principo, betarpiškai susijusio su pacta tertiis, egzistavimą ir universalumo „elementus“... [to full text] / This work of master theses is intended to survey the relation between the principle of international treaty law: pacta tertiis nec nocent nec prosunt and provisions of Statute of International Criminal Court. The author considers as the main assignment of this work – the relevance of provisions of International Criminal Court Statute in historical and formalization aspects and also in context of pacta tertiis principle. The research encompasses three parts. In the first part the author discusses the settlement of jurisdiction of International Criminal Court, while analysing the travaux preparatories. Further, the detailed analysis and comments on jurisdictional provisions are given. The jurisdictional grounds such as ratione materiae, ratione temporis, ratione personae and ratione loci, the trigger mechanisms are being analysed further. Moreover, the role of United Nations‘ Security Council towards implementation of Statute provisions is discussed. The second part is assigned to revealing the historical settlement of pacta tertiis principle, it‘s formalization in international law of treaties and analysing the substance of pacta tertiis principle and other relative concepts. Judicial practice for interpreting pacta tertiis is also introduced. The exception to pacta tertiis rule is also scrutinized as well as the concept of the „third states“. The third part encompasses the elements of universality in the Statute and the principle of subsidiarity, which is closely related to... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjamas klausimas – ar teismas gali įpareigoti šalis sudaryti sutartį? Lietuvos teisės doktrinoje tai mažai nagrinėtas klausimas dažniausiai apsiribojama, tokios teismų teisės konstatavimu ir toliau nesigilinama į detales, trūksta konkrečiai apibrėžtos sistemizuotos šio klausimo analizės, tad darbo tikslas ir būtų – išanalizuoti teismo galimybę įpareigoti šalis sudaryti sutartį. Darbas susideda iš trijų pagrindinių dalių. Pirmoje dalyje pateikiama sutarčių laisvės principo samprata, bei jo ribojimo galimybės. Vienas iš grieščiausių šio principo ribojimų - teismui suteikta teisė įpareigoti šalis sudaryti sutartį. Toks ribojimas įstatymų pagrindu galimas tik esant įstatymo imperatyvioms nuostatoms įtvirtinančioms tokią teisę ir kai pati šalis įsipareigoja sudaryti sutartį. Teisės doktrina išskiria dar vieną sutarčių laisvės principo ribojimo aplinkybę – sąžiningumo principo pažeidimas nesudarius sutarties. Antroje pagrindinėje darbo dalyje ir yra nagrinėjama teismo galimybė įpareigoti šalis sudaryti sutartį šių trijų aplinkybių kontekste. Aplinkybė, pačios šalies įsipareigojimas sudaryti sutartį (preliminariosios sutarties sudarymas), nors ir yra įtvirtinama įstatyme kaip veiksnys ribojantis sutarčių laisvės principą, tačiau teismas negali įpareigoti šalių sudaryti jokios preliminariosios sutarties, nes ši prarastų savo paskirtį. Esant įstatymui numatančiam teismui galimybę įpareigoti šalis sudaryti sutartį, teismas beabejo ir turi šią teisę... [toliau žr. visą tekstą] / The issue is analyzed in the master’s thesis whether the court can obligate the parties to conclude the contract. It is a kind of issue which has been hardly analyzed in the juridical doctrine of Lithuania; it is mostly restricted to stating such a right of the courts and it is not gone into further details; there is a lack of certainly defined systemized analysis of this issue; therefore the purpose of this thesis would be to analyze a possibility of the court to obligate the parties to conclude the contract. The work consists of three main parts. In the first part, the concept of the contract freedom principle and possibilities of its limitation are presented. One of the strictest limitations of this principle is a right given to the court to obligate the parties to conclude the contract. This limitation on a basis of the laws is only possible in case of imperative regulations of the law which consolidate this right and in case the party itself obligates to conclude the contract. The juridical doctrine distinguishes one more circumstance of limiting the contract freedom principle – infringement of the honesty principle without concluding the contract. In case the court obligates the parties to conclude the contract, it is both important to follow the balance principle of the parties’ interests and reasonably intervene in the contractual relations, as otherwise the state can have tortuous responsibility because of harm done to the people by illegal actions of the courts in... [to full text]