The aim of the study is to determine effects of passive warming up on muscle contraction force while performing maximum intensity short veloergometric test and vertical jumps. Untrained healthy males took part in both experiments within the study. Subjects (n=13) had to perform maximal veloergometric effort with different resistance (3% and 10% of their own weight) for 5 seconds during first test. Then they performed passive warming up and repeated the test. Maximal motion frequency and power output were determined. Other subjects (n=14) had to perform maximal single jumps (one with squat and one without) during second test. Then they performed passive warming up and repeated the test. Maximal set off speed, strength, power output and jump height were determined. Maximal motion frequency and maximal power output after passive warming up in veloergometric test were significantly (p<0, 05) greater than before it. Maximal set off speed after passive warming up in jumping test was significantly (p<0, 05) greater, but maximal set off strength did not differ significantly performing both types of jumps. However jump height significantly increased in both cases. In conclusion, the results indicate that in untrained subjects, passive warming up improves muscles’ power output in both experiments. Another conclusion is that passive warming up has much greater effect on contraction speed than on muscles’ strength.

Baigiamajame magistro darbe atliktas eksperimentinis neįstiklinto pratakaus saulės kolektoriaus efektyvumo tyrimas. Eksperimento metu parinkta ir sumontuota matavimo ir duomenų kaupimo įranga. Pagal gautus meteorologinius ir kolektoriaus parametrų duomenis išanalizuotas kolektoriaus veikimas. Nustatyta kolektoriaus paviršiaus ir tiekiamojo oro temperatūrų, temperatūrinio efektyvumo ir bendro efektyvumo priklausomybė nuo išorinių veiksnių. Atliktas rezultatų palyginamas esant pastoviam ir kintamam tiekiamojo oro debitui, ir nustatyta jo įtaka kolektoriaus veikimui. Remiantis šilumos srauto principu ir naudojantis parinkta matavimo įranga, nustatyta kolektoriaus veikimo įtaka išorinei pastato atitvarai. Nustatyti galimi šilumos pritekiai šildymo sezono ir vasaros metu, naudojant kolektorių kaip apsauginę priemonę nuo tiesioginių saulės spindulių. Atliktas kolektoriaus ekonominis ir energinis vertinimas naudojantis RETScreen programa ir, lyginant gautus rezultatus su kitais baziniais šildymo būdais, apskaičiuotas kolektoriaus atsipirkimo laikotarpis. / Master thesis carried out an experimental study of unglazed transpired solar collector. During the experimental required measuring equipment was selected and installed. Performance of the collector was analyzed according to measured meteorological collector’s parameters data. Collector surface and supply air temperature, thermal efficiency and overall efficiency dependency on external factors was investigated. The study results are compared with constant or variable supply air flow rate and its impact on the operation of the collector. Collector operation impact to building’s external wall is investigated based on the principle of heat flow and using the selected measurement equipment. Study investigated possible heat inflow during the heating season and summer time, using collector as a shield against direct sunlight. Collector economical and energetic assessment was done using RETScreen software.

Žmogaus organizmas yra linkęs aklimuotis ir prie besikartojančių šilumos ir prie besikartojančių šalčio stimulų (Michael, 2001). Tai sukelia skirtingus fiziologinius atsakus organizme. Žmogaus organizmas aklimuodamasis šilumai siekia sušvelninti šilumos sukeltą fiziologinį stresą, ir pagerinti šiluminį komfortą bei treniravimosi galimybes. Aklimacija yra sukeliama pakartotinių šilumos stimulų, kurie sukelia pakankamą stresą, galintį pakelti odos ir vidines temperatūras, padidinti prakaitavimą. Dažniausiai aklimacija kasdien pasikartojantiems šilumos stimulams atsiranda per pirmas 4 dienas ir galutinai susiformuoja per 3 savaites. Šilumos aklimacijos sukelti požymiai – žemesnė vidinė temperatūra, padidėjęs prakaitavimas ir odos kraujotaka, sumažėjusi metabolinė medžiagų apykaita, sumažėjęs širdies ir kraujagyslių sistemai sukeliamas krūvis, pagerėjęs skysčių balansas ir padidėjusi šiluminė tolerancija (Michael ir kt., 2001). Šiais laikais profesinė ir rekreacinė veikla šaltomis oro sąlygomis yra gana dažna. Šalčio poveikis sukelia termoreguliacijos atsakus, kurie pasireiškia elgesiu arba fiziologiniais pokyčiais, kad išlaikytų šiluminę pusiausvyrą- padidėjusia metabolinė šilumos gamyba drebant arba vazokonstrikcija- sumažėjusiu šilumos atidavimu. Šie fiziologiniai atsakai priklauso nuo asmens individualių savybių- amžiaus, kūno sudėjimo, bendro prisitaikymo šalčiui. Stiprus šalčio stimulas gali sukelti medicinines traumas ar net mirtį (Launay, 2009). Aklimacija šalčiui yra... [toliau žr. visą tekstą] / Human body tends to acclimate to repeated heat or cold stimulus (Michael, 2001). This leads to different physiological responses in the body. During acclimation to heat the body seeks to soften heat-induced physiological stress, to improve thermal comfort and increase training opportunities. Acclimation is induced by repeated heat stimuli that cause sufficient stress, that can raise skin and core temperature, increase sweating. Usually the acclimation to daily repeated heat stimuli occurs within the first 4 days and finally forms during 3 weeks. Heat acclimation causes symptoms such as lower core temperature, increased sweating and skin blood circulation, decreased metabolism, decreased stress for cardiovascular system, improved fluid balance and increased thermal tolerance (Michael et al., 2001). Nowadays, professional and recreational activities in cold weather conditions are quite common. Cold exposures cause thermoregulatory responses that affects behaviour or physiological changes to maintain thermal balance- increased metabolic heat production while shivering, or vasoconstriction- reduced heating. These physiological responses depend on the person’s individual characteristics- age, body composition and general adaptation to cold. A strong cold stimulus can cause medical injuries or even death (Launey, 2009). Acclimation to cold is classified into several categories- metabolic, insulation, hypothermic and intermediate versions (Bittel, 1992). Acclimation to cold may... [to full text]