Sveikata yra viena svarbiausių teisės saugomų vertybių. Ji taip pat yra civilinės teisės objektas. Todėl ją pažeidusiam asmeniui gali kilti civilinė atsakomybė. Magistrinio darbo pirmojoje dalyje analizuojamos sąlygos, būtinos civilinei atsakomybei dėl žalos, padarytos fizinio asmens sveikatai, taikyti. Tai yra neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys, kaltė. Taip pat aptariami kiti civilinės atsakomybės taikymui svarbūs klausimai: ieškinio senaties terminų taikymas, baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio reikšmė nagrinėjant civilinę bylą dėl tų pačių asmens veiksmų teisinių padarinių. Kadangi civilinės atsakomybės svarbiausias tikslas yra atlyginti nukentėjusiojo patirtą žalą, tai antrojoje dalyje remiantis teismų praktika nagrinėjami būtent žalos atlyginimo taikant civilinę atsakomybę už sveikatos sužalojimą klausimai: tiesioginių išlaidų atlyginimui būtinos sąlygos, negautų pajamų skaičiavimas pagal 1964 m. bei 2000 m. CK, ypač tais atvejais, kai sužalojamas 14 metų neturintis ar pensinio amžiaus sulaukęs asmuo, taip pat besimokantis ar studijuojantis asmuo, galimybė mažinti atlygintinų turtinių nuostolių dydį, neturtinės žalos atlyginimas sveiktos sužalojimo atveju, ypač jos atlyginimo galimybė galiojant 1964 m. CK, neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingi kriterijai, trečiųjų asmenų teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, socialinio draudimo išmokų įskaitymas. Trečiojoje darbo dalyje nagrinėjamas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės... [toliau žr. visą tekstą] / Die Gesundheit ist eines der wichtigsten Rechtsgüter. Sie ist auch das geschützte Objekt des Zivilrechts, deshalb haftet jener, der die Gesundheit eines Menschen verletzt hat. Im ersten Teil der Arbeit werden die Voraussetzungen betrachtet, die obligatorisch für die Anwendung der Haftung sind: rechtswidrige Handlung, Schaden, Kausalzusammenhang zwischen der rechtswidrigen Handlung und dem Schaden, Schuld. Man wird auch folgende Fragen erörtert: Klageverjährung u. s. w. Das wichtigste Ziel der Haftung ist der Ausgleich der Personenschaden, deshalb werden im zweiten Teil der Arbeit die Fragen bearbeitet, die meistens problematisch in der Jurisprudenz sind: die zu ersätzenden Schäden, Ersatz der Heilungskosten, Zahlung der Einkommensverluste gemäss dem Zivilgesetzbuch des Jahres 1964 und des Jahres 2000 (besonders auf Fällen, wenn der Verletzte jünger als 14 Jahre, ein Rentner oder Student ist), Schadensersetzberechnung, Ersatz des immateriellen Schaden, für dessen Bemessung wichtige Kriterien, Anspruchsberechtigte Dritte. Im dritten Teil der Arbeit wird die Kfz-Haftpflichtversicherung als Mittel des Schadensersatzes betrachtet. Bei manchen Fragen wird vorgewiesen, wie sie in Deutschland eingestellt und von den Gerichten erklärt werden. Am Ende der Arbeit werden die Schlussfolgerungen vorgelegt.