Magistro darbo objektas yra vaikų žurnalai. Darbo tikslas – išnagrinėti vaikų žurnalų tematiką komercializacijos aspektu. Darbo uždaviniai: atskleisti vaikų žurnalų tematikos ypatumus; išnagrinėti vaikų žurnalų komercializacijos problemą; apžvelgti vaikų žurnalų vaidmenį vaikų auditorijai; išanalizuoti Lietuvos vaikų žurnalų tematiką. Naudojantis mokslinės literatūros analizės metodais, taikant analitinį, loginės analizės, sintezės metodus, prieita prie išvados, kad vaikų žurnalų tematiką lemia specifinės auditorijos pažinimo raida ir jos metu kintančios vaikų domėjimosi temos. Išanalizavus komercializacijos ir reklamos įtaką vaikų žurnalams, prieita prie išvados, kad vaikų žurnalų savininkai, stengdamiesi išsilaikyti konkurencinėje kovoje bei siekdami gauti daugiau pelno, pradeda teikti pirmenybę reklamos užsakovų interesams, ignoruodami auditorijos lūkesčius ir poreikius. Dėl šių priežasčių reklama žurnaluose užima vis daugiau vietos, ji ima skverbtis į redakcines medžiagas ir kokybiškai neigiamai keičia žurnalų turinį. Tokiu būdu vaikų žurnalai, tenkindami komercinius interesus, gali prisidėti prie materialinių vertybių diegimo vaikų auditorijai ir vaikų kaip vartotojų socializacijos. Atlikus Lietuvos vaikų žurnalų („Naminukas“, „Flintas“, „Bitutė“, „Laimiukas“ ir „Su P.E.R.“) tematikos tyrimą, prieita prie išvados, kad vaikų žurnalai redakciniu turiniu patenkina skaitytojų domėjimosi interesus, tačiau, siekdami išsilaikyti rinkoje ir gauti pelno, žurnalų leidėjai ima... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this thesis is children’s magazines. This object is not researched in Lithuanian academic literature neither is an expert of children‘s media in Lithuania. The problem analyzed is: whether topics coverage of Lithuanian children’s magazines satisfies audience’s interests and whether process of media’s commercialization doesn’t have negative influence to the content of children’s magazines. The hypothesis raised is that children’s magazines concentration to the profit outbalances the meeting of audience’s interests. The purpose of the thesis is to analyze the topics coverage of the children’s magazines in the aspect of commercialization. The tasks for reaching this purpose are: to consider the features of topics coverage of children’s magazines; to analyze the problem of children’s magazines commercialization; to review the role of children’s magazines to their audience; to analyze the topics coverage of the Lithuanian children’s magazines. To analyze the topics coverage of Lithuanian children’s magazines five magazines were examined: Naminukas, Flintas, Bitutė, Laimiukas ir Su P.E.R. Periodicals were analyzed using the methods of content analysis, comparativeness and observation. Considering the material presented and the survey performed the conclusion is made that media’s commercialization process determines decrease of the editorial publications in the Lithuanian children’s magazines. Entertaining publications, contests, offering to win various prizes, and... [to full text]

Magistro darbo objektas – žiniasklaidos socialinė paskirtis. Darbo tikslas – išsiaiškinti, kokią socialinę paskirtį masinės komunikacijos auditorija priskiria pasitikėjimo mažėjimą išgyvenančiai žiniasklaidai. Darbo uždaviniai: išsiaiškinti galimus žiniasklaidos socialinės paskirties interpretavimo būdus įvairiose teorinėse prieigose; ištirti žiniasklaidos paskirties sampratą auditorijos požiūriu; nustatyti pasitikėjimo žiniasklaida poveikį žiniasklaidos paskirties sampratai. Teorinėje darbo dalyje aptariamos įvairios žiniasklaidos socialinės paskirties interpretavimo galimybės. Analizuojant funkcionalistinį žiniasklaidos paskirties modelį (H. Lasswel, C Wright) paaiškėja, jog žiniasklaida atlieka keturias pagrindines (informavimo, koreliacijos, kultūrinio tęstinumo ir pramogos) funkcijas, kurios užtikrina žiniasklaidos kaip socialinės sistemos stabilumą palaikančios institucijos vaidmenį. Aptariant funkcionalistinės prieigos kritiką prieinama prie išvados, jog šis žiniasklaidos paskirties interpretavimo būdas negali atsakyti į klausimą, kaip auditorija suvokia žiniasklaidos paskirtį, taip pat stokoja lankstumo skirtingų žiniasklaidos priemonių atžvilgiu. Atsakymų ieškoma naudos ir atlygio teorijoje (D. McQuail), kurioje žiniasklaidos paskirtį apibrėžia auditorijos nariai. Aptarus pastarąją teoriją prieita prie išvados, jog žiniasklaidą auditorija naudoja kaip įrankį socialiniam statusui ar narystei grupėje palaikyti. Taip pat analizuojama ir dienotvarkės sudarymo (D.M. Shaw... [toliau žr. visą tekstą] / Mass communication as a social practice could be analyzed in many different approaches. In this paper social functions of media are analyzed. The main purpose of this paper is to identify how audience perceives the social destination of media. Theoretical analysis of media functions started in the early functionalism (H.Lasswell, C. Wright) theory, where media was treated as an important structural element of a social system. These theories as well as some other theoretical perspectives including uses and gratifications theory, agenda setting function of mass media and the two-step flow model of communication are discussed in this paper. Theoretical research of media destination showed that on the one hand media covers and encourages social interaction, and on the other hand it sometimes becomes ground for interpersonal communication. Meanwhile public opinion researches indicate the reduction of trust in media institutions. In case of media, trust can be extracted basing on evaluation of such content related information aspects as: preciseness, rightness, objectivity, reliability, and telling the whole story (Tsfati, Cappella). The reduced trust in media forces us to revise some classical media theories, which were founded in the “gold age” of media trust. On the one hand mistrust in media reveals higher level of criticism in society, but on the other hand the decrease of audience satisfaction in media institutions causes the lost of one of the main media functions -... [to full text]

Šiame amžiuje nebeužtenka tik gebėti skaityti ir rašyti. Šiandien žmogus privalo orientuotis globaliame ir komercializacijos įtakos persunktame pasaulyje, kuriame reikia gebėjimo kritiškai vertinti ir interpretuoti visuomenėje vykstančius procesus, žiniasklaidoje pateikiamą informaciją. Žiniasklaidos raštingumas (angl. media literacy) – procesas, kurio metu ugdomas gebėjimas kritiškai mąstyti, analizuoti ir vertinti žiniasklaidos siunčiamus pranešimus. Žiniasklaidos raštingumas – jaunų žmonių kritinių ir kūrybinių gebėjimų vystymasis. Nors kitose šalyse žiniasklaidos raštingumo ugdymas vidurinėse mokyklose pradėtas dėstyti dar septintajame dešimtmetyje, tačiau Lietuvoje šis procesas tik dabar pradeda įsitvirtinti ugdymo sistemoje. Šio darbo tyrimo objektas – moksleivių žiniasklaidos raštingumo ugdymas. Darbo tikslas – įvertinti žiniasklaidos raštingumo ugdymo poreikį, patirtį ir galimybes Lietuvoje. Siekiant šio tikslo iškeliami šie uždaviniai: išnagrinėti žiniasklaidos raštingumo sąvokos vartojimo ir apibrėžimo tendencijas mokslinėje literatūroje ir oficialiuose dokumentuose, išanalizuoti proceso atsiradimo ir poreikio aspektus šiuolaikinėje visuomenėje ir situaciją Lietuvoje. Įvertinti programos ekspertų, mokytojų ir žurnalistų nuomonę dėl žiniasklaidos raštingumo programos poreikio ir naudingumo vidurinėse mokyklose bei ištirti programoje dalyvaujančių moksleivių žinias ir įgūdžius, vertinant žiniasklaidoje pateikiamą informaciją. Kad atlikti šiuos uždavinius... [toliau žr. visą tekstą] / In this age it is not enough merely to read or write. These days a person has to orient in the world marked by globalisation and commerce, where in a compentence is needed to critically evaluate and interpret the ongoing society processes and the information proposed by mass media. Media literacy is a process during which an ability of thinking, analizing and evaluating critically the outgoing mass media messages is being developed. Media literacy is a development of young people‘s critical and creative abilities. Even though the education of media literacy was begun to be taught at secondary schools already in the seventies of the previous century, in Lithuania this process has merely begun to be entrenched in the system of education. The object of this research is the education of pupils‘ media literacy. The purpose of the work is to evaluate the need, experience and the opportunities of mass literacy education in Lithuania. The tasks aiming for the purpose are the following: to examine the tendencies of the use and the definition of the concept of media literacy in the scientific literature and official documents; to analyze the aspects of the nascency and the need of the process in modern society as well as to analyze the situation in Lithuania. To evaluate the opinion of the teachers, journalists and experts of the programme on the need and the benefit of the media literacy programme in secondary schools as well as examine the intelligence and skills of the pupils... [to full text]