Observational evidence that star formation proceeds in a clustered manner raises a question on the mass function of star clusters and their evolution. However, we have a limited scope of these processes in the Milky Way galaxy. The M31 galaxy is the nearest stellar system similar to our Galaxy, therefore, it is the most suitable one to provide clues for understanding the star cluster population and the evolution of galactic structures. However, detailed study of stellar populations and star clusters is a challenging task for ground-based observations due to crowded stellar fields. Using Subaru telescope Suprime-Cam wide-field images, a survey of clusters was carried out in the disk region of the M31 galaxy southwest field, which is a close analogue to that of the Solar neighborhood in terms of chemical composition, stellar density, and quiescent star formation. Data analysis methods and programs were developed, tested, and applied for crowded wide-field image reduction and evolutionary parameter determination of semi-resolved star clusters. The main results are: (1) enhanced star cluster formation activity in M31 occurred ~70 Myr ago; (2) approximately 10% of stars born in star clusters remain there at 100 Myr age; (3) the characteristic lifetime of a cluster of ~10^4 solar masses mass is ~300 Myr; (4) the mass function of star clusters in M31 is similar to that in other low star formation activity galaxies and it is best described by the Schechter's function with a... [to full text] / Daugėjant įrodymų, kad žvaigždės formuojasi spiečiais, jų masių funkcijos ir evoliucijos savybes kol kas galima nustatyti empiriniais stebėjimais. Tačiau tirti žvaigždėdaros procesą mūsų Galaktikoje galima ribotai. Andromedos galaktika (M31) yra artimiausia žvaigždžių sistema, panaši į Galaktiką. Todėl ji tinkamiausia žvaigždžių spiečių populiacijai tirti, tačiau ilgą laiką buvo tirta ribotai dėl tankių žvaigždžių laukų stebėjimo sudėtingumo. Naudojant „Subaru“ teleskopo Suprime-Cam plataus lauko nuotraukas, buvo ištirti žvaigždžių spiečiai M31 galaktikos disko srityje, kuri pagal cheminę sudėtį, žvaigždinį tankį ir mažą žvaigždėdaros spartą yra analogiška Saulės aplinkai mūsų Galaktikoje. Buvo sukurti, išbandyti ir pritaikyti duomenų analizės metodai ir programos tankiems plataus lauko vaizdams apdoroti ir pusiau išskiriamų žvaigždžių spiečių evoliuciniams parametrams nustatyti. Pagrindiniai rezultatai: (1) žvaigždžių spiečių formavimosi spartos sustiprėjimas M31 galaktikoje įvyko prieš ~70 mln. m.; (2) maždaug 10% žvaigždžių spiečių gyvena ilgiau nei 100 mln. m.; (3) būdingoji ~10^4 Saulės masių spiečiaus gyvavimo trukmė yra ~300 mln. m.; (4) žvaigždžių spiečių masių pasiskirstymas panašus į kitų mažos žvaigždėdaros spartos galaktikų žvaigždžių spiečių pasiskirstymą ir jį gerai nusako Schechter'io funkcija, kurios charakteringoji masė ~2x10^5 Saulės masių. Tai rodo, kad M31 galaktikoje yra gausi vidutinės masės žvaigždžių spiečių populiacija, kuri mūsų Galaktikoje yra... [toliau žr. visą tekstą]

Daugėjant įrodymų, kad žvaigždės formuojasi spiečiais, jų masių funkcijos ir evoliucijos savybes kol kas galima nustatyti empiriniais stebėjimais. Tačiau tirti žvaigždėdaros procesą mūsų Galaktikoje galima ribotai. Andromedos galaktika (M31) yra artimiausia žvaigždžių sistema, panaši į Galaktiką. Todėl ji tinkamiausia žvaigždžių spiečių populiacijai tirti, tačiau ilgą laiką buvo tirta ribotai dėl tankių žvaigždžių laukų stebėjimo sudėtingumo. Naudojant „Subaru“ teleskopo Suprime-Cam plataus lauko nuotraukas, buvo ištirti žvaigždžių spiečiai M31 galaktikos disko srityje, kuri pagal cheminę sudėtį, žvaigždinį tankį ir mažą žvaigždėdaros spartą yra analogiška Saulės aplinkai mūsų Galaktikoje. Buvo sukurti, išbandyti ir pritaikyti duomenų analizės metodai ir programos tankiems plataus lauko vaizdams apdoroti ir pusiau išskiriamų žvaigždžių spiečių evoliuciniams parametrams nustatyti. Pagrindiniai rezultatai: (1) žvaigždžių spiečių formavimosi spartos sustiprėjimas M31 galaktikoje įvyko prieš ~70 mln. m.; (2) maždaug 10% žvaigždžių spiečių gyvena ilgiau nei 100 mln. m.; (3) būdingoji ~10^4 Saulės masių spiečiaus gyvavimo trukmė yra ~300 mln. m.; (4) žvaigždžių spiečių masių pasiskirstymas panašus į kitų mažos žvaigždėdaros spartos galaktikų žvaigždžių spiečių pasiskirstymą ir jį gerai nusako Schechter'io funkcija, kurios charakteringoji masė ~2x10^5 Saulės masių. Tai rodo, kad M31 galaktikoje yra gausi vidutinės masės žvaigždžių spiečių populiacija, kuri mūsų Galaktikoje yra... [toliau žr. visą tekstą] / Observational evidence that star formation proceeds in a clustered manner raises a question on the mass function of star clusters and their evolution. However, we have a limited scope of these processes in the Milky Way galaxy. The M31 galaxy is the nearest stellar system similar to our Galaxy, therefore, it is the most suitable one to provide clues for understanding the star cluster population and the evolution of galactic structures. However, detailed study of stellar populations and star clusters is a challenging task for ground-based observations due to crowded stellar fields. Using Subaru telescope Suprime-Cam wide-field images, a survey of clusters was carried out in the disk region of the M31 galaxy southwest field, which is a close analogue to that of the Solar neighborhood in terms of chemical composition, stellar density, and quiescent star formation. Data analysis methods and programs were developed, tested, and applied for crowded wide-field image reduction and evolutionary parameter determination of semi-resolved star clusters. The main results are: (1) enhanced star cluster formation activity in M31 occurred ~70 Myr ago; (2) approximately 10% of stars born in star clusters remain there at 100 Myr age; (3) the characteristic lifetime of a cluster of ~10^4 solar masses mass is ~300 Myr; (4) the mass function of star clusters in M31 is similar to that in other low star formation activity galaxies and it is best described by the Schechter's function with a... [to full text]

A Milky Way region in the direction of the North America and Pelican Nebulae is investigated using CCD photometry of 2600 stars in the Vilnius seven-color system. Its central part was covered with a CCD camera on the Maksutov wide-field telescope of the Moletai Observatory. Deeper CCD exposures for most interesting selected targets were taken with the 1 m telescope of the USNO Flagstaff Station. The author developed a new method for CCD data processing trying to reduce systematic errors and to increase photometric accuracy. This allowed us to measure M67 stars with high precision and use it as a CCD standard region in all our subsequent observations. To investigate interstellar extinction law in the area we obtained spectra for 33 B-type stars with the 2.3 m telescope of Steward Observatory at Kitt Peak. We also used near-infrared 2MASS data and other data sources when they were available. From photometric results in the Vilnius system we determined two-dimensional spectral types, color excesses, interstellar extinctions and distances of ~1300 stars. For more accurate determination of open cluster ages we recalibrated the zero-age main sequence in absolute magnitude vs. color diagram of the Vilnius system. We also investigated the possible connection between two open clusters in the area and surrounding star-forming region. Young stellar objects and possible ionizing sources of the NAP gas clouds were identified. / Naudojant CCD fotometriją, ištirta Paukščių Tako sritis Šiaurės Amerikos ir Pelikano ūkų kryptimi. Vilniaus fotometrinėje sistemoje išmatuota 2600 žvaigždžių. Didesnė sritis, apimanti abu ūkus ir tarp jų esantį dulkių debesį L935 buvo eksponuojama Molėtų observatorijos plataus lauko Maksutovo sistemos teleskopu. Mažesnės sritys, turinčios svarbių objektų, buvo eksponuojamos JAV laivyno observatorijos Flagstafo stoties 1 m. teleskopu. Autorius sukūrė metodiką. kaip ženkiai sumažinti sistematines redukcijos paklaidas ir padidinti CCD fotometrijos tikslumą. Tiksliai išmatuoti CCD fotometriniai standartai padrikąjame spiečiuje M67 bus naudojami tolimesniuose stebėjimuose. Ekstinkcijos dėsnio tyrimui buvo gauti 33 O-B žvaigždžių spektrai Stiuarto observatorijos 2.3 m teleskopu. Taip pat buvo panaudota 2MASS infraraudonosios fotometrijos katalogas ir kiti duomenys. Iš CCD ekspozicijų Vilniaus sistemoje fotometrijos daugumai fotometruotų žvaigždžių nustatyta: spektrinė ir šviesio klasė (MK sistemoje), spalvos ekscesas, tarpžvaigždinė ekstinkcija ir nuotolis. Tikslesniam padrikųjų spiečių amžiaus nustatymui iš naujo sukalibruota nulinio amžiaus pagrindinė seka Vilniaus fotometrinėje sistemoje. Ištirti du padrikieji žvaigždžių spiečiai esantys Šiaurės Amerikos ūko kryptimi ir patikrintas jų ryšys su aplinkine žvaigždėdaros sritimi. Aptikta apie 30 jaunų emisinių žvaigždžių ir 4 ar 5 žvaigždės, kurios galėtų būti ūkų jonizacijos šaltiniai.

Naudojant CCD fotometriją, ištirta Paukščių Tako sritis Šiaurės Amerikos ir Pelikano ūkų kryptimi. Vilniaus fotometrinėje sistemoje išmatuota 2600 žvaigždžių. Didesnė sritis, apimanti abu ūkus ir tarp jų esantį dulkių debesį L935 buvo eksponuojama Molėtų observatorijos plataus lauko Maksutovo sistemos teleskopu. Mažesnės sritys, turinčios svarbių objektų, buvo eksponuojamos JAV laivyno observatorijos Flagstafo stoties 1 m. teleskopu. Autorius sukūrė metodiką. kaip ženkiai sumažinti sistematines redukcijos paklaidas ir padidinti CCD fotometrijos tikslumą. Tiksliai išmatuoti CCD fotometriniai standartai padrikąjame spiečiuje M67 bus naudojami tolimesniuose stebėjimuose. Ekstinkcijos dėsnio tyrimui buvo gauti 33 O-B žvaigždžių spektrai Stiuarto observatorijos 2.3 m teleskopu. Taip pat buvo panaudota 2MASS infraraudonosios fotometrijos katalogas ir kiti duomenys. Iš CCD ekspozicijų Vilniaus sistemoje fotometrijos daugumai fotometruotų žvaigždžių nustatyta: spektrinė ir šviesio klasė (MK sistemoje), spalvos ekscesas, tarpžvaigždinė ekstinkcija ir nuotolis. Tikslesniam padrikųjų spiečių amžiaus nustatymui iš naujo sukalibruota nulinio amžiaus pagrindinė seka Vilniaus fotometrinėje sistemoje. Ištirti du padrikieji žvaigždžių spiečiai esantys Šiaurės Amerikos ūko kryptimi ir patikrintas jų ryšys su aplinkine žvaigždėdaros sritimi. Aptikta apie 30 jaunų emisinių žvaigždžių ir 4 ar 5 žvaigždės, kurios galėtų būti ūkų jonizacijos šaltiniai. / A Milky Way region in the direction of the North America and Pelican Nebulae is investigated using CCD photometry of 2600 stars in the Vilnius seven-color system. Its central part was covered with a CCD camera on the Maksutov wide-field telescope of the Moletai Observatory. Deeper CCD exposures for most interesting selected targets were taken with the 1 m telescope of the USNO Flagstaff Station. The author developed a new method for CCD data processing trying to reduce systematic errors and to increase photometric accuracy. This allowed us to measure M67 stars with high precision and use it as a CCD standard region in all our subsequent observations. To investigate interstellar extinction law in the area we obtained spectra for 33 B-type stars with the 2.3 m telescope of Steward Observatory at Kitt Peak. We also used near-infrared 2MASS data and other data sources when they were available. From photometric results in the Vilnius system we determined two-dimensional spectral types, color excesses, interstellar extinctions and distances of ~1300 stars. For more accurate determination of open cluster ages we recalibrated the zero-age main sequence in absolute magnitude vs. color diagram of the Vilnius system. We also investigated the possible connection between two open clusters in the area and surrounding star-forming region. Young stellar objects and possible ionizing sources of the NAP gas clouds were identified.