Savireguliacijai gebėjimai yra labai svarbūs optimaliai vaiko raidai, todėl svarbu aiškintis, kokie veiksniai yra susiję su individualiais vaiko savireguliacijos skirtumais. Pagrindinis darbo tikslas yra įvertinti pagrindinius vaikų savireguliacijos biologinius ir psichosocialinius (šeimos aplinkos) veiksnius, kurie iš jų geriausiai paaiškina ketverių metų vaikų savireguliacijos gebėjimus. Darbas yra konceptualizuojamas remiantis ekologine ir transakcine teorija. Savireguliacijai tirti dimensijų lygmenyje yra pasirinktas „karštos“ ir „šaltos“ savireguliacijos modelis. Tyrime analizuojami duomenys apie 142 vaikus (71 berniuką ir 71 mergaitę). Empirinė medžiaga buvo renkama 8 tyrimo pjūviais: antrą – trečią dieną po vaiko gimimo, praėjus 3 mėn., 6 mėn., 12 mėn., 18 mėn., 2 metams, 3 metams ir 4 metams po gimimo. Savireguliacijai įvertinti buvo pasitelkti du informacijos šaltiniai: motinos stebėjimu paremti duomenys ir psichologinio testavimo rezultatai. Nustatyta, kad didesnė „karšta“ savireguliacija yra susijusi su tokiais veiksniais: mergaitės lytis, gimimas po skubaus cezario pjūvio ir gera motinos emocinė būsena antraisiais ir trečiaisiais vaiko gyvenimo metais, o didesnė „karšta“ savireguliacija savireguliacija – su vyresniu vaiko amžiumi, aukštesniu tėvų išsilavinimu, didesniais vaiko samprotavimo gebėjimais, planuotu nėštumu, motinos geriau įvertintais santykiais su sutuoktiniu antraisiais ir trečiaisiais vaiko gyvenimo metais. Motinos įvertintą vaikų savireguliaciją... [toliau žr. visą tekstą] / Self-regulatory abilities have a great significance for a child’s optimal development and so far it is important to explore which of the factors are associated with individual self-regulatory differences. The aim of the doctoral work is to explore the main biological and psychosocial (family environment) factors of self-regulation, which of them account for self-regulatory abilities at the age of four years. The work is conceptualized in the term of the ecological and transactional theory. On the level of dimensions the two-dimension model of hot and cool self-regulation is chosen. The participants of the study were 142 children (71 boy and 71 girls). The data collected on the second or third day after delivery, 3 months, 6 months, 12 months, 18 months, 2 years, 3 years and 4 years is reported. There were two sources of the information about children’s self-regulation at four years: maternal reports and observational measures. Higher hot self-regulation was related to female gender, delivery by emergency Caesarean section, and better maternal emotional state during the 2nd and 3rd years of the child’s life. Higher cool self-regulation was related to greater age, higher parental education, higher child’s reasoning ability, pregnancy planning, and better evaluated quality of a couple’s relationship. Maternal reports of self-regulation were directly predicted by maternal supportive responses and maternal self-efficacy, though the maternal early depression had an indirect effect... [to full text]

Self-regulatory abilities have a great significance for a child’s optimal development and so far it is important to explore which of the factors are associated with individual self-regulatory differences. The aim of the doctoral work is to explore the main biological and psychosocial (family environment) factors of self-regulation, which of them account for self-regulatory abilities at the age of four years. The work is conceptualized in the term of the ecological and transactional theory. On the level of dimensions the two-dimension model of hot and cool self-regulation is chosen. The participants of the study were 142 children (71 boy and 71 girls). The data collected on the second or third day after delivery, 3 months, 6 months, 12 months, 18 months, 2 years, 3 years and 4 years is reported. There were two sources of the information about children’s self-regulation at four years: maternal reports and observational measures. Higher hot self-regulation was related to female gender, delivery by emergency Caesarean section, and better maternal emotional state during the 2nd and 3rd years of the child’s life. Higher cool self-regulation was related to greater age, higher parental education, higher child’s reasoning ability, pregnancy planning, and better evaluated quality of a couple’s relationship. Maternal reports of self-regulation were directly predicted by maternal supportive responses and maternal self-efficacy, though the maternal early depression had an indirect effect... [to full text] / Savireguliacijai gebėjimai yra labai svarbūs optimaliai vaiko raidai, todėl svarbu aiškintis, kokie veiksniai yra susiję su individualiais vaiko savireguliacijos skirtumais. Pagrindinis darbo tikslas yra įvertinti pagrindinius vaikų savireguliacijos biologinius ir psichosocialinius (šeimos aplinkos) veiksnius, kurie iš jų geriausiai paaiškina ketverių metų vaikų savireguliacijos gebėjimus. Darbas yra konceptualizuojamas remiantis ekologine ir transakcine teorija. Savireguliacijai tirti dimensijų lygmenyje yra pasirinktas „karštos“ ir „šaltos“ savireguliacijos modelis. Tyrime analizuojami duomenys apie 142 vaikus (71 berniuką ir 71 mergaitę). Empirinė medžiaga buvo renkama 8 tyrimo pjūviais: antrą – trečią dieną po vaiko gimimo, praėjus 3 mėn., 6 mėn., 12 mėn., 18 mėn., 2 metams, 3 metams ir 4 metams po gimimo. Savireguliacijai įvertinti buvo pasitelkti du informacijos šaltiniai: motinos stebėjimu paremti duomenys ir psichologinio testavimo rezultatai. Nustatyta, kad didesnė „karšta“ savireguliacija yra susijusi su tokiais veiksniais: mergaitės lytis, gimimas po skubaus cezario pjūvio ir gera motinos emocinė būsena antraisiais ir trečiaisiais vaiko gyvenimo metais, o didesnė „šalta“ savireguliacija – su vyresniu vaiko amžiumi, aukštesniu tėvų išsilavinimu, didesniais vaiko samprotavimo gebėjimais, planuotu nėštumu, motinos geriau įvertintais santykiais su sutuoktiniu antraisiais ir trečiaisiais vaiko gyvenimo metais. Motinos įvertintą vaikų savireguliaciją tiesiogiai... [toliau žr. visą tekstą]