Muzikinės klausos ugdymas – tiek absoliučios, tiek reliatyvios solmizacijos sistemų objektai. Jis abiem solmizacijos sistemoms yra vienodas: pastovūs ir nepastovūs laipsniai, gama (kaip mažoro, minoro dermės išraiška), intervalai, akordai ir t.t. Esminis skirtumas tarp absoliučios ir realiatyvios sistemos yra mokomosios medžiagos, mokymo turinio apimtyje. Šiuo darbu nesiūloma taikyti vieną iš sistemų. Tai kiekvieno muzikos pedagogo apsisprendimas. Tačiau jis turi būti apgalvotas, motyvuotas ir sąmoningas. Svarbus vaidmuo, lemiantis sėkmingą vaikų muzikinę veiklą, tenka šiam darbui tinkamai pasirengusiems muzikos mokytojams. Kiekvienas pedagogas turi gerai susipažinti tiek su reliatyvia, tiek su absoliučia solmizacijos sistema, nes nėra vieningos nuomonės dėl abiejų sistemų privalumų ir trūkumų. / Development of musical hearing is the object of both absolute and relative systems of solmisation. It is the same for both systems of solmisation: constant and unconstant degrees, scale (as the expression of major and minor codes), intervals, chords and so on. The main difference between absolute and relative systems is in the extent of teaching material and teaching content. This paper does not aim at the proposal of one of these systems. It is the decision of each teacher of music. However, it must be thought over, motivated and made deliberately. Teachers well-prepared for this work play a very important, role in the successful musical activity of children. Each teacher must be well acquainted both with relative and absolute systems of solmisation as there is no unanimuos opinion concerning advantages and drawbacks of each of them.