The aims of the dissertation were to assess: the psychological peculiarities of Lithuanian Afghanistan war veterans; the risk factors and the intensity of risk factors relations with posttraumatic reactions. A sample of 268 Lithuanian men who served in the Soviet Army in 1979–1989 was investigated on the average 17 years after the service: 174 men – study group and 94 – comparison group. The questionnaire was completed focusing on life-threatening experience, posttraumatic stress reactions, and mediating variables – social support, adaptation, sense of coherence, consumption of alcohol and drugs (HTQ, TSC-35, CSS, SOC13, structured and open questions). Lithuanian Afghanistan war veterans have more long-term psychological after-effects than the comparison group. Lithuanian Afghanistan war veterans experienced significantly more service-related and non-service-related traumatic events and conditions. Their adaptation after the service and nowadays were poorer and alcohol consumption is far more hazardous than in the comparison. Sense of coherence, adaptation after the service, violent assault, loss of the family member and alcohol consumption nowadays predict PTSD. The model of Afghanistan war veterans’ psychological after-effects is presented and discussed. / Tyrimo tikslai buvo nustatyti: 1) kokie psichologiniai ypatumai būdingi Lietuvos Afganistano karo veteranams; 2) veiksnius, susijusius su vyrų dalyvavusių Afganistano kare potrauminės simptomatikos išreikštumu ir įvertinti tų veiksnių sąsajų su potraumine simptomatika stiprumą. Tyrimo dalyviai – 268 Lietuvos vyrai atlikę privalomąją karo tarnybą Sovietų armijoje 1979-1989 metais. Tiriamoji grupė – 174 vyrai tranavę Afganistano-Sovietų Sąjungos kare, palyginamoji grupė – 94 vyrai tarnavę SSRS teritorijoje, kur karo veiksmų nebuvo. Jie buvo apklausti vidutiniškai 17 metų po sugrįžimo iš tarnybos. Klausimyną sudarė Harvardo traumos klausimynas, Traumos simptomų klausimynas, Paramos krizėje skalė, Vidinės darnos skalė ir struktūruoti bei atviri klausimai apie trauminį patyrimą, potraumines pasekmes bei tarpinius kintamuosius – prisitaikymą, socialinę paramą, vidinę darną bei alkoholio ir narkotikų vartojimą. Lietuvos Afganistano karo veteranų ilgalaikiai potrauminiai padariniai yra sunkesni, nei palyginamosios grupės. Lietuvos Afganistano karo veteranų traumininė patirtis, susijusi su tarnyba ir viso gyvenimo yra sunkesnė, adaptacija iš karto po tarnybos ir dabartiniu metu prastene bei jiems labiau būdingas žalingas alkoholio vartojimas dabartiniu metu, nei palyginamosios grupės vyrams. Potrauminio streso sutrikimo pasireiškimą geriausiai prognozavo vidinė darna, prisitaikymas po tarnybos, patirtas smurtinis užpuolimas, šeimos nario netektis ir alkoholio vartojimas dabartiniu... [toliau žr. visą tekstą]