Disertacijoje tyrinėjami moterų antropometriniai ir medžiagų apykaitos pokyčiai nėštumo metu ir praėjus 20 metų po gimdymo. Pagrindinis darbo tikslas – įvertinti moterų antropometrinius ir medžiagų apykaitos pokyčius, įvykusius per 20 metų bei įvertinti metabolinio sindromo ilgalaikės rizikos sąsajos su moterų kūno sandaros ir medžiagų apykaitos pokyčiais, įvykusiais dar buvusių nėštumų metu. Tyrimo rezultatai parodė, kad per 20 metų tiriamosioms vystosi nepalankus kūno sandaros pokyčiai (kūno masės, KMI padidėjimas, riebalinio audinio centralizacijos tendencija) ir medžiagų apykaitos pokyčiai (proaterogeninio pobūdžio dislipidemiją, padidėjusia serumo gliukozės koncentracija bei padidėjęs atsparumas insulinui). Tyrimas taip pat atskleidė ankstyvuosius kūno sandaros skirtumus tarp sveikųjų ir metaboliniu sindromu sergančiųjų moterų. Pasiūlyti du antropometriniai rodikliai, kurie galėtų padėti prognozuoti ilgalaikę metabolinio sindromo išsivystymo riziką - santykinis žasto trigalvio raumens klostės pokytis ir absoliučiojo pasyviosios kūno masės prieaugio nėštumo laikotarpiu santykis su naujagimio gimimo mase. Be to, tyrime įvertintas kraujo serumo adipokinų koncentracijos ir jų išvestinių rodiklių ryšys su moterų fiziologinėmis ir patologinėmis būklėmis. / This work research is the longest known research of observing the body structure and metabolic changes in women during pregnancy and 20 years after it. Tasks of work – to assess the changes in the anthropometric and metabolic parameters in women within twenty years; to assess the relations of a long-term risk of metabolic syndrome with the body composition and metabolic changes in women had happened during their previous pregnancies. The research data show unfavourable long-term changes in the women’s body structure parameters (body mass and BMI increased, adipose tissue centralization was determined) and metabolic parameters (a proatherogenic dyslipidaemia, the glucose concentration increased and resistance of insulin increased). The work data show the first body markers were already detected during pregnancy for the women who had the metabolic syndrome at the end of the research. We found two anthropometric indicators which could help to prognosticate a long-time risk of the development of metabolic syndrome the relative change in the triceps skin fold and the ratio between the absolute growth in the passive body mass during pregnancy and the neonate’s birth mass. Besides, the research assessed the relation of the adipokines profile parameters with physiological and pathological conditions in women.

This work research is the longest known research of observing the body structure and metabolic changes in women during pregnancy and 20 years after it. Tasks of work – to assess the changes in the anthropometric and metabolic parameters in women within twenty years; to assess the relations of a long-term risk of metabolic syndrome with the body composition and metabolic changes in women had happened during their previous pregnancies. The research data show unfavourable long-term changes in the women’s body structure parameters (body mass and BMI increased, adipose tissue centralization was determined) and metabolic parameters (a proatherogenic dyslipidaemia, the glucose concentration increased and resistance of insulin increased). The work data show the first body markers were already detected during pregnancy for the women who had the metabolic syndrome at the end of the research. We found two anthropometric indicators which could help to prognosticate a long-time risk of the development of metabolic syndrome the relative change in the triceps skin fold and the ratio between the absolute growth in the passive body mass during pregnancy and the neonate’s birth mass. Besides, the research assessed the relation of the adipokines profile parameters with physiological and pathological conditions in women. / Disertacijoje tyrinėjami moterų antropometriniai ir medžiagų apykaitos pokyčiai nėštumo metu ir praėjus 20 metų po gimdymo. Pagrindinis darbo tikslas – įvertinti moterų antropometrinius ir medžiagų apykaitos pokyčius, įvykusius per 20 metų bei įvertinti metabolinio sindromo ilgalaikės rizikos sąsajos su moterų kūno sandaros ir medžiagų apykaitos pokyčiais, įvykusiais dar buvusių nėštumų metu. Tyrimo rezultatai parodė, kad per 20 metų tiriamosioms vystosi nepalankus kūno sandaros pokyčiai (kūno masės, KMI padidėjimas, riebalinio audinio centralizacijos tendencija) ir medžiagų apykaitos pokyčiai (proaterogeninio pobūdžio dislipidemiją, padidėjusia serumo gliukozės koncentracija bei padidėjęs atsparumas insulinui). Tyrimas taip pat atskleidė ankstyvuosius kūno sandaros skirtumus tarp sveikųjų ir metaboliniu sindromu sergančiųjų moterų. Pasiūlyti du antropometriniai rodikliai, kurie galėtų padėti prognozuoti ilgalaikę metabolinio sindromo išsivystymo riziką - santykinis žasto trigalvio raumens klostės pokytis ir absoliučiojo pasyviosios kūno masės prieaugio nėštumo laikotarpiu santykis su naujagimio gimimo mase. Be to, tyrime įvertintas kraujo serumo adipokinų koncentracijos ir jų išvestinių rodiklių ryšys su moterų fiziologinėmis ir patologinėmis būklėmis.