Darbo tikslas: Nustatyti kompensuojamųjų antidepresantų skyrimo pokyčius bei ypatumus ir savižudybių kitimo dinamiką Lietuvoje 2003 – 2005 metais bei įvertinti bendras antidepresantų suvartojimo ir savižudybių tendencijas. Metodas: Kompensuojamųjų antidepresantų suvartojimo 2003 – 2005 metais duomenys buvo gauti iš Valstybinės ligonių kasos. Vaistai suklasifikuoti pagal ATC sistemą, o jų suvartojimo standartizavimui ir kiekybiniam įvertinimui taikyta DDD metodika ir suvartojimas išreikštas DDD vienetais 1000 gyventojų. Savižudybių statistiniai duomenys gauti iš Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, suskaičiuotos kiekinės savižudybių išraiškos išreikštos savižudybėmis/1000 gyventojų. Rezultatai: Kompensuojamųjų antidepresantų suvartojimas Lietuvoje 2003 – 2005 metais padidėjo 35,42 %. Labiausiai šį augimą lėmė kitų antidepresantų suvartojimo augimas (išaugo 284,75 %) ir SSRI suvartojimo augimas (išaugo 20,66 %). TCA suvartojimas sumažėjo 4,6 %, o amitriptilino suvartojimo procentinė dalis nuo kitų antidepresantų suvartojimo sumažėjo nuo 14,44 % iki 11,8 %. Savižudybių skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų, Lietuvoje 2003 – 2005 metais sumažėjo 13,51 %. Sumažėjo tiek vyrų, tiek moterų savižudybių dažnis. Tose pačiose vyrų ir moterų amžiaus grupėse, moterų kompensuojamųjų antidepresantų suvartojimas yra 3,5 ir daugiau karto didesnis, negu vyrų, o vyrų savižudybių dažnis yra 5 ir daugiau kartų didesnis, negu moterų. Išvados: Didėjantis... [toliau žr. visą tekstą] / Objective: To evaluate trends in the use of compensatory antidepressants and suicide rates in Lithuania in 2003 – 2005 period and to evaluate tendencies between consumption of compensatory antidepressants and suicide rates. Methods: Data about consumption of compensatory antidepressants in 2003 – 2005 years was obtained from the State patient fund under the Ministry of Health. All drugs were classified according to ATC system and DDD methodology was used for standardization of their consumption and quantitative evaluation. The results were expressed as DDDs/1000 inhabitants. Statistical data about suicide rates was obtained from Department of Statistics to the Government of the Republic of Lithuania, and quantity of suicides was expressed as suicides/1000 inhabitants. Results: The consumption of compensatory antidepressants in 2003 – 2005 period increased by 35,42 %. This growth of total consumption was determined by rapid increase in consumption of other antidepressants (ATC N06AX) (increased by 284,75 %) and SSRIs (increased by 20,66 %). The consumption of compensatory TCA decreased by 4,6 % and the proportion of consumption of amitryptiline with consumption of all antidepressants decreased from 14,44 % to 11,8 %. Suicide rate per 1000 inhabitants decreased by 13,51 % in Lithuania in 2003 – 2005. Decrease was in both male and female suicide rates. In the same groups of ages of males and females consumption of compensatory antidepressants within the females is 3,5 and more... [to full text]

Darbo tikslas Ištirti kserostomijos klinikos ypatumus ir juos lemiančius veiksnius sergant Šegreno sindromu, po radioterapijos kaklo ir galvos srityje bei vartojant triciklius antidepresantus ir pasiūlyti burnos sveikatos pagerinimo būdą. Darbo uždaviniai 1. Ištirti pagrindinius kserostomijos klinikos simptomus ir nustatyti juos įtakojančių veiksnių reikšmingumą. 2. Nustatyti kai kurių etiologinių kserostomijos veiksnių sąsają su pacientų amžiumi, lytimi ir pagrindiniais klinikos simptomais. 3. Ištirti didžiųjų ir mažųjų seilių liaukų funkcinę būklę sialometrijos ir sialoscintigrafijos metodais ir įvertinti jos įtaką klinikiniams simptomams. 4. Nustatyti kserostomijos trukmės sąsają su pagrindiniais kserostomijos simptomais. 5. Nustatyti sergančiųjų pacientų dantų, apydančio ir burnos higienos būklės sąsają su kserostomijos etiologija ir klinika. 6. Pasiūlyti kserostomijos stadijų klasifikaciją ir jos diagnostikos kriterijus. 7. Patobulinti dirbtinių seilių sudėtį ir pasiūlyti sergančiųjų kserostomija burnos sveikatos pagerinimo būdą. Medžiaga ir metodai Tyrimų medžiagą sudarė dvi grupės: I. KMU dantų ir burnos ligų klinikoje 2003 – 2005 metais 64 pacientai, pirmą kartą besikreipę konsultuotis dėl sausos burnos, buvo įtraukti į studiją. Iš jų 34 atrinkti dirbtinių seilių poveikiui tirti iš kurių 27 pacientam atliktas sialoscintigrafinis tyrimas; II. Iš KMUK archyvo atsitiktiniu būdu buvo atrinktos 481... [toliau žr. visą tekstą] / There is a continuous discussion about the basic xerostomia etiology and clinic problems in literature. Still individual authors have no unified opinion on how and to what extent the etiological factor of hyposalivation is relevant to manifestation of various aspects of xerostomia (Jensen SB et al.). There is no final objective data about the relationship of subjective patient complains with age, sex, psychological status and duration of xerostomia. There is an on-going discussion among certain authors in medical literature on when salivation should be considered as deficient, and what level of hyposalivation causes clinical xerostomia. Proper treatment of xerostomia is one of the most relevant problem. At the present, there is no unified treatment strategy that is towarded to stage or severity degree of xerostomia. However, objective criteria are not developed yet to classify xerostomia severity. Most authors, independently of absence of clear indications, recommend anticariesogenic, antibacterial treatment and to compensate the lack of saliva with artificial ones. Currently, there are not available saliva substitutes as one of the most important xerostomia treatment component on the market in our country. The study is also needed to evaluate the effectiveness of the treatment. 2. THE AIM AND THE GOALS OF THE STUDY The aim of the study was to evaluate the pecularities of xerostomia etiology and clinic and the... [to full text]

Tyrimo objektas ir metodai: tiriamieji antidepresantai: bušpirono hidrochloridas; sertralino hidrochloridas; amitriptilino hidrochloridas, fluvoksamino maleatas ir paroksetino hidrochloridas. Šių antidepresantų mišinio skirstymui ir komponentų identifikavimui plonasluoksnės chromatografijos metodu naudoti tirpikliai ir ryškinimo reagentai: metanolis, 25 proc. amonio hidroksidas, trichlormetanas, etanolis, etilacetatas, cikloheksanas, etano rūgštis, dimetilacetonas, acetonitrilas, propanolis, trifluoracto rūgštis, dichlormetanas, 1,4–dioksanas, benzenas, petrolio eteris, izoamilo spiritas, dietileteris, oktanas, metano rūgštis, N,N –dimetilanilinas, nitrobenzenas ir heksanas; Dragendorfo reagentas (modifikuotas pagal Munjė), ninhidrinas, Mandelino reagentas ir UV spinduliuotė (254 nm; 365 nm). Darbo tikslas: sukurti ir validuoti plonasluoksnės chromatografijos metodiką, tinkamą išskirstyti antidepresantų mišinio (amitriptilino hidrochloridas, paroksetino hidrochloridas, sertralino hidrochloridas, fluvoksamino maleatas ir bušpirono hidrochloridas) komponentus ir juos identifikuoti. Darbo uždaviniai: atlikti mokslinės literatūros šaltinių analizę įvertinant amitriptilino, paroksetino, sertralino, fluvoksamino ir bušpirono fizines, chemines, farmakologines savybes ir analizės metodus naudojamus jiems identifikuoti. Aprašyti skirtingas plonasluoksnės chromatografijos metodikas, tinkamas amitriptilino, paroksetino, sertralino, fluvoksamino ir bušpirono mišinio skirstymui ir... [toliau žr. visą tekstą] / Object and methods: research antidepressants: buspirone hydrochloride, sertraline hydrochloride, amitriptyline hydrochloride, fluvoxamine maleate and paroxetine hydrochloride. Used solvents and visualization reagents for those antidepressant mixture distribution and component identification by thin-layer chromatography: methanol, 25 percent. ammonium hydroxide, trichloromethane, ethanol, ethyl acetate, cyclohexane, ethane acid, dimethylketone, acetonitrile, propanol, trifluoroacetic acid, dichloromethane, 1,4-dioxane, benzene, petroleum ether, isoamyl alcohol, diethyl ether, octane, methane acid, N, N - dimethylaniline, nitrobenzene and hexane; Dragendorff reagent (modified by Munjė), ninhydrin, Mandelina reagent and UV radiation (254 nm; 365 nm). Aim: to develop and validate a thin-layer chromatographic method suitable for separating of antidepressants mixture components (amitriptyline hydrochloride, paroxetine hydrochloride, sertraline hydrochloride, fluvoxamine maleate and buspirone hydrochloride) and identify them. Objective: to perform analysis of scientific literature suporting amitriptyline, paroxetine, sertraline, fluvoxamine and buspirone physical, chemical, pharmacological properties, and analytical methods used to identify them. Describe the different thin-layer chromatographic techniques suitable for amitriptyline, paroxetine, sertraline, fluvoxamine and buspirone mixture distribution and component identification. Create a suitable thin-layer chromatographic... [to full text]

In recent years, there has been much debate regarding the rationality of consumption and cost effectiveness of antidepressants. The economic aspects of treating depression are becoming more frequently evaluated as newer antidepressants become available and as healthcare entities attempt to address increasing costs. The aim of the research. To investigate and assess the possibilities of a more rational use of the public and private funds of the Lithuanian population in the cases of medicament depression treatment. The tasks of the research: 1. To perform a comparative analysis of the antidepressant consumption in the years 2004 to 2009 in Lithuania. 2. To evaluate depression diagnosis and treatment effectiveness and depression diagnosis dynamics in Lithuania from 2004 to 2009. 3. To perform antidepressant cost analysis from 2004 to 2009 in Lithuania. 4. To perform the cost-effectiveness analysis of depression treatment and propose the possible ways for costs rationalization. Scientific novelty of the research. For the first time, depression relapse rate was used as a medicament depression treatment effectiveness evaluation indicator in assessing the rationality of the costs of treatment with antidepressants. The survey data can be used in practice when dealing with antidepressants consumption and the improvement of the effectiveness of evaluation and reimbursement systems in Lithuania. / Pastaraisiais metais kyla daug diskusijų dėl antidepresantų panaudojimo racionalumo bei sąnaudų efektyvumo. Rinkoje atsirandant naujiems antidepresantams vis dažniau analizuojami ekonominiai depresijos gydymo aspektai, o sveikatos priežiūros sektoriaus valdymo institucijos bando spręsti išlaidų didėjimo problemą. Darbo tikslas. Ištirti ir įvertinti galimybes racionaliau naudoti viešąsias ir privačias Lietuvos gyventojų lėšas vaistams, skiriamiems medikamentiniam depresijos atvejų gydymui. Darbo uždaviniai. 1. Atlikti lyginamąją antidepresantų sunaudojimo 2004–2009 m. Lietuvoje analizę. 2. Įvertinti depresijos diagnozavimo ir gydymo efektyvumą bei depresijos diagnozavimo dinamiką Lietuvoje 2004–2009 m. 3. Atlikti išlaidų antidepresantams per 2004–2009 m. Lietuvoje analizę. 4. Atlikti depresijos gydymo sąnaudų efektyvumo analizę ir pateikti galimus išlaidų racionalizavimo būdus. Darbo mokslinis naujumas ir praktinė reikšmė. Vertinant gydymo antidepresantais išlaidų racionalumą, pirmą kartą kaip medikamentinio depresijos atvejų efektyvaus gydymo vertinimo indikatorius buvo panaudotas depresijos pasikartojimo rodiklis. Tyrimo rezultatai gali būti naudojami praktikoje, nagrinėjant antidepresantų panaudojimą, sąnaudų efektyvumo vertinimą ir kompensavimo sistemos tobulinimą Lietuvoje.