Šiame magistro darbe analizuojamos ir lyginamos terminuotos darbo sutartys Lietuvos ir užsienio valstybių - Lenkijos Respublikos ir Rusijos Federacijos – teisėje. Lyginant įvairius pasirinktų valstybių teisės šaltinius, siekiama kuo išsamiau išnagrinėti ir atskleisti temą. Magistro darbą sudaro trys pagrindinės dalys. Pirmoje dalyje nagrinėjama terminuota darbo sutartis kaip viena iš darbo sutarčių rūšių. Šioje dalyje pateikiamos minėtųjų valstybių darbo sutarčių sampratos, darbo sutarčių rūšys ir supažindinama su terminuotųjų darbo sutarčių rūšimis. Antroji magistro darbo dalis skirta terminuotos darbo sutarties sudarymo ir vykdymo analizei. Atsižvelgiant į tai, kad terminuotai darbo sutarčiai sudaryti nepakanka vien darbo sutarties šalių valios, nagrinėjamos terminuotos darbo sutarties sudarymo prielaidos, itin akcentuojant objektyvias aplinkybes ir jų būtinybę sudarant terminuotą darbo sutartį, termino nustatymo klausimai, akcentuojant maksimalią terminuotų darbo sutarčių trukmę ir termino nustatymo būdus, bei trumpai apžvelgiamas terminuotos darbo sutarties vykdymas, kuris nėra itin išskirtinis, lyginant su kitomis darbo sutarčių rūšimis. Trečiojoje magistro darbo dalyje nagrinėjamas terminuotos darbo sutarties pasibaigimas. Šioje dalyje, visų pirma, analizuojamos termino pasibaigimo pasekmės ir vėliau trumpai aptariami terminuotos darbo sutarties pasibaigimo iki jos termino pabaigos pagrindai, pabrėžiant, kad toks darbo sutarties pasibaigimas nėra išimtinai būdingas... [toliau žr. visą tekstą] / This thesis contains the analysis and comparison of fixed-term employment contracts in the law of Lithuania and foreign countries - namely Republic of Poland and Russian Federation - from a legal point of view. Regarding the fact that the percentage of fixed-term employment contracts in European Union is rising, but the regulations of these job contracts in member states is quite diverse and differs even more from the non-member states, the selection of these two countries serves as an illiustration of the difference of regulations of fixed-term employment contracts not only inside the European Union, but Russian Federation as well. By comparing legal sources of the chosen countries, one tries to give in-depth analysis of the topic. Thesis consists of three main parts. The first one contains the analysis of fixed-term employment contracts as a type of employment contract. It gives the concepts and types of employment contracts in selected countries, and introduces the sorts of fixed-term employment contracts. The second part contains the analysis of formation and execution of fixed-term employment contract. Reffering to the fact, that the will of contract parties is not enough to form a fixed-term employment contract, it also studies the preconditions, paying special attention to objective circumstances and their necessity for forming the contract. By analysing the longest term of employment contract and ways to set it, this part also facilitates the analysis of problems of... [to full text]

Magistro darbo tema – Sutarčių aiškinimo doktrina ir praktika Lietuvoje. Darbe analizuojamos Lietuvos teisės doktrinos ir teismų praktikos suformuluotas sutarčių aiškinimo taisyklės, sutelkiamas dėmesys į jų tarpusavio santykį, taip pat atskleidžiami šių taisyklių pritaikymo praktikoje ypatumai. Darbo pradžioje apibūdinama sutarčių aiškinimo samprata, reikalingumas, aptariamos sutarčių aiškinimo atsiradimą sąlygojančios priežastys bei aiškinimo tikslai. Toliau nagrinėjami sutarčių aiškinimo metodai, jų išskyrimo praktinė reikšmė bei pasireiškimas Lietuvoje. Sekantis darbo skyrius skirtas išsiaiškinti, prie kokių klausimų – teisės ar fakto – reiktų priskirti sutarčių aiškinimą ir kokiu aspektu sutartį gali aiškinti kasacinės instancijos teismas. Plačiausiai darbe nagrinėjamos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės: tikrųjų sutarties šalių ketinimų nustatymo principas, sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės, sąžiningumo, teisingumo, protingumo principų taikymas, analogiško šalims protingo žmogaus kriterijus, sutarties lingvistinio, sisteminio, teleologinio aiškinimo principai, contra proferentem taisyklė, aptariami sutarties kalbų neatitikimo problemos sprendimo variantai, sutarties spragos ir jų užpildymo galimybės. Turint omenyje kasacinės instancijos teismo svarbų vaidmenį formuojant vienodą teisės aiškinimą ir taikymą Lietuvos Respublikoje, tyrinėjant sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo praktiką, analizuojamos Lietuvos... [toliau žr. visą tekstą] / Zusammenfassung Das Thema der Magisterarbeit – Doktrin über die Auslegung der Verträge und ihre Anwendung in Litauen (angl. - The interpretation of contracts in Lithuanian jurisprudence and court practice). In dieser Arbeit werden die juristische Doktrin Litauens und die von der Gerichtspraxis entwickelte Regeln der Vertragsauslegung analysiert, wobei große Aufmerksamkeit ihrer gegenseitiger Beziehung gegeben ist. Es werden auch die Besonderheiten der Anwendung dieser Regeln in der Praxis dargestellt. Am Anfang der Arbeit wird der Begriff „Auslegung der Verträge“ und seine Notwendigkeit charakterisiert, es werden die Bedingungen der Entstehung dieses Begriffes und die Ziele der Auslegung besprochen. Weiter werden die Verfahren der Verträgeauslegung und ihre praxisbezogene Hervorhebung in Litauen analysiert. Im nächsten Abschnitt der Arbeit wird die Antwort gesucht, zu welchen Fragen die Verträgeauslegung gehört – des Rechtes oder der Tatsache, und aus welchem Aspekt der Vertrag von dem Kassationsgerichtshof ausgelegt werden kann. Der größte Abschnitt ist in dieser Arbeit den Regeln der Verträgeauslegung, die im Bürgerlichen Gesetzbuch festgelegt sind, gewidmet. Und zwar: das Prinzip der Feststellung des Vorbedachts der Vertragsparteien; Bedingungen, die für die Vertragsauslegung von großer Bedeutung sind; Anwendung der Prinzipien der Ehrlichkeit, Gerechtigkeit und Vernünftigkeit; das Kriterium des vernünftigen Menschen; lingvistische, systematische, teleologische Prinzipien... [to full text]

Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos užtikrinimas yra vienas iš pagrindinių teisinės valstybės statusą patvirtinančių siekiamų tikslų. Magistro darbe teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos procesine teisine prasme, t. y. teisė pareikšti ieškinį (pareiškimą), analizuojama pasitelkiant lyginamąjį tyrimo metodą, įgalinantį palyginti atskirų valstybių - Lietuvos Respublikos (toliau – Lietuvos) ir Vokietijos Federacinės Respublikos (toliau –Vokietijos) - teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo procesinės tvarkos teisinį reguliavimą. Abejose šalyse teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos reglamentuojama aukščiausią teisinę galią turinčio teisės akto, t. y. Konstitucijos, normomis. Teisės kreiptis į teismą teisinis reguliavimas, esant asmens teisių pažeidimui privatiniuose teisiniuose santykiuose, Lietuvoje ir Vokietijoje skiriasi: Vokietijos Pagrindinio įstatymo 19 str. 4 d. garantuoja teisę kreiptis į teism���� tik tuo atveju, kai teisių pažeidėjas yra viešoji valdžia. Tačiau Vokietijos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog teisiniams ginčams, nepatenkantiems į Pagrindinio įstatymo 19 str. 4 d. ribas, teisė kreiptis į teismą garantuojama įtvirtintu teisinės valstybės principu. Priešingai nei Vokietijoje, Lietuvos Konstitucijoje yra įtvirtinta bendroji teisės norma, taikoma kilusiems ginčams tiek civiliniuose, tiek kitokio pobūdžio teisiniuose santykiuose. Kiekvienas, norintis pasinaudoti teisės aktuose įtvirtinta teise kreiptis į teismą, privalo laikytis... [toliau žr. visą tekstą] / Die Gewaehrleistung vom Justizgewaehrungsanspruch ist eines der Axiome, die den Status von dem Rechtsstaat betont. In dieser Magisterarbeit wird der Justizgewaehrungsanspruch im Sinne des prozessrechtlichen Aspektes, d. h. wie das Recht vor Gericht einzuklagen, analysiert. Die Eroerterung vom Justizgewaehrungsanspruch wird mit Anwendung eines Vergleichsmethodes erledigt. Das Ziel dieser Magisterarbeit ist die Prozessordnung der Verwirklichung vom Justizgewaehrungsanspruch in Litauen und in Deutschland zu vergleichen. In beiden Laendern wird der Justizgewaehrungsanspruch auf der obersten Regelungsebene verankert – im Grundgesetz (GG) der Bundesrepublik Deutschlands und in der Verfassung Litauens. Die Rechtsschutzgarantie in privatrechtlichen Verhaeltnissen ist in verfassungrechtlichen Normen unterschiedlich geregelt: Art. 19 Abs.4 GG schuetzt die Rechte des Menschens nur bei Velretzung durch oeffentliche Gewalt. Das Bundesverfassungsgericht hat den aus dem Rechtsstaatsprinzip in Verbindung mit den Grundrechten folgenden allgemeinen Justizgewährungsanspruch zunächst als Grundlage des Rechtsschutzes in zivilrechtlichen Streitigkeiten anerkannt, für die Art.19 Abs.4 GG nicht anwendbar ist. Im Gegensatz dazu gibt es eine allgemeine verfassungsrechtliche Norm in Verfassung Litauens, die nicht nur fuer die oeffenltich-rechtlichen, sondern auch fuer die zivilrechtlichen Streitigkeiten gilt. Jeder, wer sein Recht vor Gericht einzuklagen realisieren moechte, muss es gemaess... [to full text]