Many humanistic physiologist are writing about the importance of forgiveness in one or another way. Forgiveness is associated not only with physical health but also with psychical health. Nuisance, soreness/hurt, reluctance to forgive might stir up stress, depression, hypertension, headache, back and neck pains, worryness, sleeplessness, spontaneous lurk and sorrow. By looking into other studies it showed that forgiveness therapy is usable in oncological clinic, like one of methods contributory to treat cancer. The aim of this study was to research the peculiarity of an individual, the forgiveness conception and its influence to the physical and psychical health; to analyze the self value, an attitude to their health and valuables also the forgiveness and empathy, receiving of God forgiveness, hurt and anger levels of people who has oncological diseases and to compare with healthy people. In our research participitated 280 people, both mean and women in the average age of 40,11±12,65, and from those 99 (35,4%) had oncological disese and 181 (64,6%) were healthy. Methods: Self – esteem scale (Beresnevičienė, 1995), valuables scale, an attitude to health scale, Walker & Gorsuch (2004) forgiveness scale There were thee hypothesis raised. Research results confirmed 1 hypothesis, that people who has oncological diseases (OD) feels more hurt, proved out. People who has OD has more general hurt that healthy people (t(255)=-12,50; p<0,01) and this is statistically significant... [to full text]

This master research analyzes the personality peculiarities of men and women who are oncological ill. The object of the research: parameters of forgiveness of healthy and oncological ill persons. The purpose of the research: the comparison of parameters of forgiveness of healthy and oncological ill. The aims of the research: 1. To compare the parameters of forgiveness processes: the forgiveness to mother, father, partner, himself or herself, the mortification level to mother, father, partner, himself or herself, empathy to mother, father, partner, to himself or herself, God forgiveness acceptance to mother, father, partner, himself or herself, to compare in groups the healthy and oncological ill men, healthy and oncological ill women, healthy men and healthy women, oncological ill men and oncological ill women. 2. To compare self value, valuable orientation, the attitude to health, to compare in groups healthy and oncological ill men, healthy and oncological ill women, oncological ill women and oncological ill men, healthy women and healthy men. 3. To estimate the connection between the forgiveness level of men and their age, the level of the disease, the mortification awareness level, empathy, God forgiveness acceptance and the attitude to health and education. 4. To estimate the connection between the forgiveness level of women and their age, the level of the disease, the mortification awareness level, empathy, God forgiveness acceptance and the attitude to health and... [to full text]

Viena iš aktualiausių Lietuvos teisinės sistemos problemų – užtikrinti, kad jaunimo baudžiamosios justicijos sistema būtų efektyvi, humaniška ir suderinta su tarptautiniais standartais. Daugelio valstybių įstatymuose yra numatyti baudžiamosios atsakomybės ypatumai nepilnamečiams ir juos taiko specializuoti teismai. Pirmieji nepilnamečių teismai įsteigti XIX a. pabaigoje. Kuriant nepilnamečių teismus buvo siekiama pagerinti fizinę-moralinę nusikaltusių nepilnamečių padėtį. Šie teismai buvo labiau globojantys nei baudžiantys ir tai rodo nepilnamečių teismų ir jaunimo baudžiamosios teisės socialinės gerovės orientaciją. Specifinė jaunimo baudžiamosios atsakomybės traktuotė, jauno žmogaus reikšmė ir jo raidos ypatumai, galimybė kompleksiškai spręsti jaunimo nusikalstamumo problemą, tarptautinių dokumentų rekomendacijos, kriminologijos mokslo įžvalgos pagrindžia nepilnamečių teismų poreikį. Nepilnamečių teismai savo veikloje vadovaujasi pamatiniu principu, kad svarbiausia yra ne nubausti nepilnametį, bet bandyti jį perauklėti, todėl pirmenybė teikiama auklėjamosioms priemonėms ir didžiausias dėmesys skiriamas ne veikai, bet ją padariusiam asmeniui. Daugelyje užsienio valstybių egzistuoja specializuoti teismai, tik šiek tiek skiriasi jų modelis, tačiau paskirtis, veiklos prioritetai, baudžiamosios justicijos vertybių ir principų sistema yra panaši. Nepilnamečių teismų poreikis Lietuvoje grindžiamas atsižvelgiant į nepilnamečio ypatumus. Nepilnamečių teismų veikla neatsiejama nuo... [toliau žr. visą tekstą] / Sehr lange sucht man, wie die Jugendkriminalität zu verringern ist. Um dieses Ziel zu ereichen, macht man strafrechtliche Reformen und gründet die Jugendgerichte. Die ersten Jugendgerichten wurden im XIX-XX Jahrhunderte gegründet. Solche Gerichten haben zum Ziel mehr junge Täter zu betreuen als zu bestrafen. Heute sind die Jugendgerichte in vielen Ländern, in Litauen gibt es aber solche noch nicht. Viele ausländische Strafgesetze befestigen die Sonderregelung für die Jugendliche. Die Jugend ist die Hoffnung der Gesellschaft, deswegen braucht sie mehr Möglichkeiten. Die strafrechtliche Verantwortlichkeit der Jugendlichen strebt nach der individuellen Prävention. Die Jugendgerichte können besser die Persönlichkeit erforschen und passende Massnahme verhängen. Die Gründung der Jugendgerichte wird auch in den internationalen Dokumenten empfohlen. Diese Tatsachen begründen das Bedürfnis der Jugendgerichte. In vielen Länder existieren verschiedene Modelle der Jugendgerichte, aber die Ziele und Prinzipien sind ähnlich. Das Jugendgericht muss die Besonderheiten des Umgangs mit Unmündigen und überhaupt über die Entwicklung der Heranwachenden wissen, die Persönlichkeit des Täters erforschen, soziale Reife bewerten und anderes. In der Praxis genügt es rechtliches Wissen nicht, sondern braucht man kriminologische, psychologische und anderes soziale Wissen. Wenn man nicht passende Massnahme verhängt, wird dem Jugendliche grösseres Schaden angerichtet. Im Jugendstrafprozess ist am... [to full text]

Problema. Visuomenėje stebima šeimos instancijos destabilizacija ir iš to sekantys negatyvūs padariniai individų psichinei gerovei. Žinodami, kokie sutuoktinių asmenybės ypatumai lemia kokybiškesnius ir stabilesnius artimus santykius, šeimos psichoterapeutai ir kiti specialistai galėtų padėti ugdyti tas pozityvias savybės ar slopinti negatyvių bruožų įtaką. Tam būtina žinoti ir suprasti asmenybės ypatumų ir sutuoktinių artimų santykių dimensijų sąsajas. Tyrimo tikslas – nustatyti sutuoktinių artimų santykių dimensijų (Pasitenkinimo, Neigiamų emocijų, Įnikimo į santykius, Santykių demonstravimo, Vidinio kontrolės lokuso, Išorinio kontrolės lokuso, Motyvacijos, Stabilumo) ir asmenybės ypatumų (Šizoidiškumo, Paranoidiškumo, Narcistiškumo, Asocialumo, Isteriškumo, Ribinės asmenybės, Anankastinės asmenybės, Priklausomos asmenybės, Vengiančios asmenybės) sąsajas. Metodai. Tyrime naudotas Asmenybės ypatumų klausimynas ir Multidimensinis santykių klausimynas. Tiriamasis kontingentas. Tyrime dalyvavo 76 tiriamieji, t.y. 38 sutuoktinių poros, kurie priklauso visuomeninės organizacijos ,,Tėvynės Sąjunga“ Kauno skyriui. Tiriamųjų amžius nuo 21 iki 65 metų. Rezultatai. Skirtingi vyrų ir žmonų asmenybės ypatumai susiję su skirtingomis tiek jų pačių, tiek ir sutuoktinio(-ės) artimų santykių dimensijomis. Didžiausią neigiamą įtaką artimiems santykiams turi vyrų ir žmonų polinkis į šizoidinę, anankastinę, ribinę ir vengiančią asmenybes. Asmenybės ypatumų ryšiai su artimų santykių... [toliau žr. visą tekstą] / Background. It is noticeably that family institution is destabilizing in society and this negatively affects individuals‘psychical well-being. Getting known which personality traits determine more qualitive and stabile close relationship, family psychotherapists and other specialists can help to improve individuals those features or to reduce the influence of negative ones. For this purpose it is necessary to establish and understand correlations between spouses’ personality traits and close relationships dimensions. Objective. To establish linkage of spouses’ close relationships dimensions (Satisfaction, Negative emotions, Relationship involvement, Relationship Demonstration, Internal control, External control, Motivation, Stability) and personality traits (Schizoid, Paranoid, Narcissistic, Antisocial, Histrionic, Anancastic, Borderline, Dependent, Avoidant). Measures. Personality Traits Questionnaire and Multidimensional Relationship Questionnaire are used in this study. Participants. This study was composed of 38 married couples (76 adults between 21 and 65 years old), who belong to organization Tėvynės Sąjunga Kaunas section. Results. Different spouse‘s personality traits interrelate differently with their own and with spouse‘s close relationship dimensions. Schizoid, Anancastic, Borderline and Avoidant personality traits interrelate with close relationship most negatively. Correlations vary differently by gender.

Šio darbo tikslas buvo įvertinti paauglių savižudišką elgesį ir jo ryšius su psichikos sutrikimais, asmenybės ypatumais bei psichosocialiniais veiksniais. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti paauglių savižudiško elgesio skirtumus tarp lyčių. 2. Nustatyti bandžiusių nusižudyti paauglių psichikos sutrikimų pasiskirstymą tarp lyčių. 3. Nustatyti asmenybės ypatumų įtaką paauglių savižudiškam elgesiui. 4. Nustatyti psichosocialinių veiksnių įtaką paauglių savižudiškam elgesiui. / The aim of this study was to evaluate adolescents suicidal behavior and its correlation to mental disorders, personality peculiarities and psychosocial factors. The objectives of the study: 1. To determine the differences of adolescents suicidal behavior between genders. 2. To establish distribution of mental disorders between genders of adolescents who attempted to commit suicide. 3. To determine the influence of personality’s peculiarities to adolescents suicidal behavior. 4. To establish the impact of psychosocial factors to adolescents suicidal behavior.