Darbo objektas - Telšių miškų urėdijos, Žarėnų girininkijos brandūs mišrūs eglės su lapuočiais medynai. Darbo tikslas – nustatyti dažniausiai miško inventorizacijos praktikoje naudojamų tūrio nustatymo metodų tikslumą ir išanalizuoti jį lemiančias priežastis. Darbo metodai – tūrio paklaidų, gautų lyginant medienos tūrius, nustatytus pagal sklypinės miškų inventorizacijos ir biržių atrėžimo ir įvertinimo duomenimis su pagamintos medienos duomenimis, analizė. Darbo rezultatai. Atlikus tų pačių medynų tūrio įvertinimą įvairiais metodais ir visų matavimo rezultatų analizę, paaiškėjo, kad sklypinė miškų inventorizacija tūrį Žarėnų miško masyve vidutiniškai didina 10,2 %, lyginant su ištisiniu medžių apmatavimo metodu. Įvertinę brandžių medynų tūrį, pagal pagamintą medienos produkciją, gauti rezultatai mišriuose eglės medynuose svyruoja nuo -3,0 % iki 9,9 %, bendra paklaida yra 4,9 % didesnė lyginant su ištisiniu medžių matavimo metodu. Raktažodžiai: Sklypinė miškų inventorizacija, ištisinis medžių matavimas, atrankinis medžių matavimas, medynų tūris, paklaidos. / OBJECT OF RESEARCH-mature mixed spruce - broadlives forests in Telšiai forest enterprise, Žarėnai forest. AIM OF RESEARCH- to determine the accuracy of most frequently applied methods to rate the volume in the practice of forest inventory and to analyze the causes that influence it. METHODS OF RESEARCH- the analysis of volume errors, got by comparing timber volumes, set according to the data of inventory of forest plots and their delimitation and the data of their evaluation with the data of manufactured timber acceptance. RESULTS OF RESEARCH-after having done the evaluation of the same timber volume using different methods and the analysis of all the results of measurement, it emerged that stand-wise forest inventory increases the volume in the array of Žarėnai forests by 10.2% when compared to the continuous forest measurement. After evaluating the volume of mature trees according to the made timber production the results in mixed fir trees range from -3,0 % to 9,9 %, a common error 4,9 % better compared to the continuous forest measurement.

Magistro darbe tiriami brandžių medynų tūrio nustatymo metodai. Medynų tūris nustatomas pagal : 1) atrankinio medžių matavimo metodo duomenis (miškotvarkos metu nustatytas medyno tūris), 2) ištisinio medžių matavimo nustatytą tūrį, 3) tūris nustatytas pagal pagamintą medienos produkciją (pridedant biologinės įvairovės bei sėklinių medžių tūrius, taip pat pridedant atliekas pagal „Medžių tūrio struktūros“ lenteles ). Darbo objektas - Tytuvėnų miškų urėdijos, Kelmės krašto IV miškų grupės brandūs medynai. Tikslas – įvertinti kertamų medynų likvidinės medienos tūrio nustatymo tikslumą ir pasitaikančių skirtumų priežastis. Darbo metodai – medienos tūrio paklaidų, gautų lyginant ištisinio medienos matavimo duomenis su miškotvarkos metu nustatytu tūriu ir pagamintos produkcijos duomenimis, analizė. Palyginti skirtingais metodais apskaičiuotą medienos tūrį. Darbo rezultatai: Įvertinus kertamų eglynų tūrį, pagal ištisinį medžių matavimo metodą, gauti rezultatai parodė, kad vidutinis medienos tūris yra 0,7 % didesnis lyginant su miškotvarkos duomenimis (atrankinis medžių matavimo metodas). Medynuose, pagal atskiras medžių rūšis, didžiausi skirtumai pušies 8,7 % ir liepos 8,2 % medžių tūriuose. Įvertinus Tytuvėnų miškų urėdijos brandžius medynus pagal ištisinį medžių matavimo metodą (etalonas) ir pagamintą medienos produkciją (pridedant biologinės įvairovės ir sėklinius medžius, pridedant atliekų tūrį) nustatyta, kad biržėse prikertama daugiau nei planuota, vidutiniškai 0,2 %... [toliau žr. visą tekstą] / In Master thesis investigate mature stand volume determination. Stands must be determined by: a) a selective method for measuring tree data (at the forest stand volume), 2) continuous measurement of the volume of trees, 3) the volume of manufactured wood products (by adding bio-diversity and tree seed volumes, as well as the addition of waste under "Medienos tūrio struktūros” tables.) Object of research - Tytuvėnai forest enterprises Kelmė region IV group mature trees. Aim of research - to assess crossed stand merchantable timber volume and accuracy in common reasons for the differences. Methods of research - the timber volume errors, obtained by comparing the continuous measurement of wood in the forest data set in the volume and output data analysis. Compare the different methods produce timber volume. Results of the research: The assessment of the spruce volume crossed by a continuous method of measuring the trees, the results showed that the average wood volume is 0.7 % higher compared with the forest data (selective tree method). Stands under different tree species, the largest differences between pine 8,7 % and lime 8,2 % tree volumes. The assessment of forest enterprises Tytuvėnai mature stands of trees under the continuous measurement method (standard) and made of wood products (by adding bio-diversity and tree seedling, plus the volume of waste) finds that cut down more than expected, on average 0.2% increase.

Darbo objektas – Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos, Šališkių girininkijos miškai, brandūs mišrūs derlingų drėgnų augaviečių medynai (iškirstos pagrindiniais plynais kirtimais biržės). Darbo tikslas – nustatyti dažniausiai miško inventorizacijos praktikoje (miškotvarkos darbų metu naudojami metodai, miškininkų gamybininkų miško urėdijose naudojami metodai ir moksliniuose tyrimuose naudojami metodai) naudojamų tūrio nustatymo metodų tikslumą ir išsiaiškinti jį lemiančias priežastis. Darbo metodai – atrankos, statistinių hipotezių tikrinimo ir vidurkių palyginimo bei dendrometrinis metodai. Darbo rezultatai. Atlikus medynų tūrio įvertinimą etalonu laikant ištisinio medžio matavimo metodą lyginant su sklypinės miškų inventorizacijos gautu tūriu pagal medžių rūšis paaiškėjo, kad didžiausi skirtumai yra beržo 8,2%, pušies 7,7 %, eglės 4,7 %, juodalksnio 4,2 %, uosio -1,7 %. Ištisinio medžių matavimo metu gautus tūrius lyginant su sklypinės miškų inventorizacijos gautais tūriais paaiškėjo, kad sklypinė miškų inventorizacija medžių tūrį biržėje didina vidutiniškai 21,5m³/ha. Ištisinio medžių matavimo metu gautus tūrius lyginant su pagaminta miško produkcija paaiškėjo, kad tūris atskirose miško sklypuose didinamas, bendra paklaida 16 miško sklypų sudaro iki 1 %. Gauti rezultatai parodė, kad tūrio tikslumui nustatyti įtakos turi medžių rūšinė sudėtis sklype, taksaciniai instrumentai, naudojami normatyvai. Reikia įvertinti tai, kad matuojant ištisai kiekvieną medį, gautas... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the research – the forests of Kazlų Rūda educational forest office, Šališkės forrest office, cut in main cuttings. The main aim of the research: – to estimate the precision of the most frequent bulk evaluation methods and to find the reasons that determine it. Methods of the research – selection, statistic hypothesis check and average comparison. Results of the research. After performing a wood bulk evaluation keeping solid tree measurement as a standard, comparing with the bulk, found by parcel forest inventorization according to tree species, it emerged that the biggest differences are of the birch 8,2%, pine 7,7 %, fir 4,7 %, black alder 4,2 %, ash -1,7 %. The bulks found by solid trees measurement comparing with the bulks found by parcel forest inventorization, it emerged that parcel forest inventorization increases wood bulk in the stall 21,5m³/ha on the average. The bulks found by solid trees measurement comparing with forest production, it emerged that the bulk in separate forest parcels is increased, common bias in 16 forest parcels is up to 1%. The results showed that the varietal composition in the parcel, taxation instruments, used normatives have influence. It is needed to evaluate that measuring each tree throughout, we get a bulk precision that better reflects reality. But using selective trees measurement in the parcel, we can evaluate with enough precision and in short period of time.