Sparčiai besivystant informacinėms technologijoms, atsiradus naujoms elektroninių ryšių paslaugoms, padidėjo saugomų asmens duomenų apimtis. Šie duomenys tapo informatyvesni ir naudingesni tiriant nusikalstamas veikas. Elektroninių ryšių srityje generuojamiems duomenims pastaruoju metu ypač didelį dėmesį teikia teisėsaugos institucijos. Šių duomenų svarba pabrėžtinai akcentuojama, siekiant užkirsti kelią sunkiems nusikaltimams, ko pagrindu Europos Sąjungos mastu buvo priimta Direktyva 2006/24/EB dėl duomenų, generuojamų arba tvarkomų viešai prieinamas elektroninių ryšių paslaugas arba viešuosius ryšių tinklus, saugojimo ir iš dalies keičianti Direktyvą 2002/58/EB (toliau – Direktyva 2006/24/EB). Šis dokumentas turi būti įgyvendintas derinant nuostatas su nacionaliniais teisės aktais. Direktyvos 2006/24/EB įgyvendinimo klausimais dar tik pradedama diskutuoti. Lietuvos Respublikos teisės aktų, numatančių asmens duomenų elektroniniuose ryšiuose kaupimo ir teikimo teisėsaugos institucijoms, veikimo mechanizmas išsamiau nėra analizuotas. Tinkamo teisės aktų įgyvendinimo ir laikymosi kontrolei dėmesio taip pat skirta nedaug. Užtikrinant asmens teisę į privatumą, įstatymų numatytais atvejais ją ribojant, būtina įvertinti teisės aktų veikimo, jų laikymosi priežiūros tinkamumą bei su tuo susijusius probleminius aspektus. / Due to the rapid development of media technology and the emergence of new digital communication services the volume of classified personal data has increased. Law enforcement institutions are giving considerable attention to such data during offence investigation. Directive 2006/24/EC has been adopted, according to which traffic and location data on both legal entities and natural persons and related data necessary to identify the subscriber or registered user will be available to law enforcement authorities during serious crime investigation. This document has to be implemented in correlation with the regulations of the Lithuanian law; therefore it is important to analyze the compatibility of the Lithuanian law with the Directive 2006/24/EC. The aim of this paper is to determine whether full scale personal data collection and disclosing as serious crime prevention complies with the right to personal privacy in the context of Directive 2006/24/EC. Consequently this master thesis paper seeks to discuss the notion of the right to privacy, its scope, and to ascertain the legal regulation of data generated during digital communication; to analyze the basis for obtaining data during pre-trial investigation and operational activities; to access the data security and proceedings’ supervision appropriateness of undertakings, and to find out what kind of responsibility is applicable to them; to determine the suitability of supervision execution of law enforcement authorities during... [to full text]

The subjects of the Doctoral Dissertation is the problem of disclosing information seen in a horizon of legal intercourse, genesis of this information, historical development and it’s implementation into practice. An obligation to disclose information seen in a horizon of legal intercourse is analyzed from the theoretical and practical points of view. This reflects upon the structure of thesis - in the first part theoretical questions linked with the obligation to disclose information, and in the other parts - peculiarities and problems of its practical implementation. In theoretical part of the work the genesis of the obligation to disclose information that links with legal intercourse of insurance, also the main theories and doctrines which interpret and predicate existing of the obligation to disclose information in the sphere of legal intercourse. An attention must be paid also to this fact that in theoretical part of the thesis the main attention is paid to analysis the research results of obligation to disclose information and being in other social sciences. The law must be seen as a tool concerning with a regulation of social relationships and that is why when performing scientific researches we must not limit ourselves only with methods of legal regulation or with the subject and regulating the positive law. The other branches of science help to disclose peculiarities of social intercourse and give an opportunity to see social relationships from the other point of... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjama informacijos atskleidimo pareiga draudimo teisiniuose santykiuose, jos kilmė, istorinė raida, paskirtis bei praktinio įgyvendinimo ypatumai. Ši tema nagrinėjama teoriniu bei praktiniu aspektu. Tai atsispindi ir darbo struktūroje – pirmoje dalyje analizuojami su pareigą atskleisti informaciją susiję teoriniai klausimai, o kitose praktinio realizavimo ypatumai bei problematika. Teorinėje darbo dalyje nagrinėjama pareigos atskleisti informaciją draudimo teisiniuose santykiuose genezė, pagrindinės teorijos bei doktrinos, kurios aiškina ir grindžia pareigos atskleisti informaciją egzistavimą teisiniuose santykiuose. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad disertacijos teorinėje dalyje ypatingas dėmesys yra skiriamas kitų socialinių mokslų, nagrinėjančių pareigą atskleisti informaciją, tyrimų rezultatų analizei. Teisė yra tik įrankis visuomeniniams santykiams reguliuoti, todėl atliekant mokslinius tyrimus negalima apsiriboti tik teisinio reguliavimo metodais ir pozityviosios teisės reguliavimo objektu. Kitos mokslo šakos padeda atskleisti visuomeninio santykio ypatumus, suteikia galimybę pažvelgti į visuomeninius santykius kitomis akimis. Teorinėje darbo dalyje taip pat nagrinėjama, kaip pareiga atskleisti informaciją draudimo teisiniuose santykiuose atsirado bei evoliucionavo bendrosios ir kontinentinės teisės sistemose, taip pat kokios pareigos atskleisti informaciją draudimo teisiniuose santykiuose perspektyvos Europos sutarčių teisės kontekste... [toliau žr. visą tekstą]

Šiame magistro darbe, pasitelkiant analizės, lyginamąjį, loginį, sisteminį ir ekonominį tyrimo metodus, išsamiai analizuojama nuostolių, kilusių dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutartyse numatytų patvirtinimų ir garantijų pažeidimo, nustatymo ir išieškojimo problematika. Darbe tiek teoriniu, tiek praktiniu aspektu pateikiamos pagrindinės problemos ir siūlomi jų sprendimo variantai, kurie palengvintų nuostolių apskaičiavimą ir užtikrintų teisingą jų atlyginimą paaiškėjus, jog pardavėjo patvirtinimai ir garantijos, perleidžiant verslą akcijų pirkimo–pardavimo būdu, buvo klaidingi. Siekiant užsibrėžtų tikslų pirmoje darbo dalyje nagrinėjami verslo perleidimo akcijų pirkimo–pardavimo būdu ypatumai, aiškinamasi, kokį akcijų kiekį perleidus bus laikoma, kad įvyko viso verslo perleidimas, taip pat lyginamos sandorių rūšys verslą perleidžiant akcijų ir turto pardavimo būdais. Atsižvelgiant į tai, kad patvirtinimai ir garantijos jau tapo neatsiejama akcijų pirkimo–pardavimo sutarties nuostatų dalimi, o verslo įsigijimų praktikoje ginčai dažniausiai kyla dėl šių sutarties nuostatų pažeidimo, antroje darbo dalyje gilinamasi į jų teisinę prigimtį, esmę, tikslus bei vietą Lietuvos sutarčių teisės sistemoje. Pagrindinė darbo dalis skirta nagrinėjamos temos kontekste identifikuoti nuostolių nustatymo ir išieškojimo problemas, analizuoti pagrindinius nuostolių apskaičiavimo būdus ir įmonės vertinimo problematiką, įvertinti pardavėjo pareigos atskleisti informaciją ir pirkėjo pareigos patikrinti... [toliau žr. visą tekstą] / This master thesis, through the use of analytical, comparative, logical, systemic and economic methods forms a thorough analysis of problems concerning estimation and recovery of losses caused by the breaches of representations and warranties provided for in share sale–purchase agreements. This paper in both – theoretical and practical standpoints presents the core of the pending problems while suggesting the eventual rules, which if addressed, could ease the estimation of losses and safeguard the fair-minded compensation in the situations when seller’s representations and warranties provided for in share sale–purchase agreements were false. In order to achieve the selected goals of this master thesis, the first part of the paper analyses peculiarities of business transfer through the purchase of shares. It also examines what amount of transferred shares can be considered as a transfer of full business as well as compares the nature of business transactions through the sale of shares and assets. Due to the fact that representations and warranties have become an integral part of share sale–purchase agreements and disputes in business acquisitions are most often caused by the breach of above clauses, the second part of the paper examines their legal nature, substance, goals and place in the Lithuanian law of contracts. The main part of the paper aims to identify problems in estimation and recovery of damages, analyze main methods of the calculation of damages and issues in... [to full text]