Atsparumas šalčiui ir ištvermingumas žiemą – pagrindiniai veiksniai, lemiantys augalų geografinį pasiskirstymą. Be to, šie veiksniai turi didžiulę įtaką kultūrinių augalų derlingumui. Braškės, kurios yra tarp svarbiausių uoginių augalų pasaulyje ir Lietuvoje, stipriai pašąla esant nepastoviai sniego dangai, vis dažniau pasitaikančiomis permainingomis žiemojimo sąlygomis. Nepakankamas braškių ištvermingumas žiemą, aiškių kriterijų, kurie leistų per trumpesnį nei kelių metų laikotarpį atrinkti ištvermingas veisles nebuvimas, apsunkina naujų, adaptyvių, derlingų, kokybiškomis uogomis, braškių veislių sukūrimą ir introdukciją. Atsparumo šalčiui mechanizmai intensyviai tirti naudojant modelinius augalus, tačiau žinių apie žiemojančių kultūrinių augalų, kurių įvairovė labai didelė, ištvermingumo žiemą mechanizmus ir jo genetinį reguliavimą labai trūksta. Atsparių šalčiui augalų atrankai vykdyti reikalingos žinios apie augalų užsigrūdinimą, apie atsparumą šalčiui lemiančius veiksnius ir juos kontroliuojančius genus. Tiriant augalus kontroliuojamomis sąlygomis in vitro, galima ištirti atskirų veiksnių įtaką užsigrūdinimui ir atsparumui šalčiui, atsiribojant nuo, neišvengiamo natūraliomis sąlygomis, daugelio įvairių veiksnių poveikio. Braškių užsigrūdinimas ir atsparumas šalčiui svarbūs ne vien tik atrankai. Genetinių išteklių išsaugojimas ateities kartoms - svarbus šiuolaikinės biologijos uždavinys. Didelių kolekcijų išsaugojimą palengvina ir sąnaudas sumažina, augalų laikymas... [toliau žr. visą tekstą] / Cold hardiness and resistance in winter are key factors determining the geographical distribution of plants. In addition, these factors have a huge impact on harvest of cultural plants. Strawberries, which are among the most important berry plants in the world and in Lithuania, are vulnerable to cold because of unstable snow cover, which is more and more often occurring during variable wintering conditions. Insufficient resistance of strawberries in winter, absence of clear criteria, which enable to select the most resistant varieties during a shorter time than the few year period, impedes the development and introduction of new, adaptive, fertile, and of high-quality berries strawberry cultivars. The mechanisms of cold hardiness were intensively investigated using model plants. However, there is a lack of knowledge about the genetic regulation mechanisms of winterhardiness of cultural plants. For the selection of resistant to cold plants, the knowledge about plants cold acclimation and factors determining cold resistance and controlling genes is necessary. Investigating the plants under controlled conditions in vitro, it is possible to investigate the influence of individual factors on acclimation and cold hardiness by disassociating from the influence of many different factors, which is unavoidable under natural conditions. The cold acclimation and cold hardiness of strawberries are important not only for breeding. Preservation of plant genetic resources for future... [to full text]

Darbo tikslas – nustatyti endogeninių ir egzogeninių veiksnių poveikį žieminio rapso atsparumui šalčiui in vitro ir in vivo. Ginamieji disertacijos teiginiai: 1. Žieminio rapso atsparumas šalčiui didžiąją dalimi lemiamas endogeninio prolino, o ne tirpiųjų sacharidų kiekio augalų audiniuose. 2. Grūdinant ūglius in vitro egzogeniniai priedai (abscizo rūgštis, prolinas, tirtas aminorūgščių kompleksas) maitinamojoje terpėje didina atsparumą šalčiui. 3. In vitro sistemoje L-prolinas ir tirtas aminorūgščių kompleksas atstato atlydžio metu sumažėjusį užsigrūdinimo tvarumą. 4. Endogeninio prolino kiekis yra membranos stabilumo atsparumo šalčiui žymuo ir gali būti naudojamas kuriant atsparius šalčiui genotipus. / Aim of the work – to determine the effect of endogenous and exogenous factors on the cold tolerance of winter rapeseed in vitro and in vivo. Proposition to be defended: 1. Cold tolerance of winter rapeseed mainly determining by content of endogenous proline but not by soluble sugars. 2. Exogenous additives (abscisic acid, proline, amino acids) in nutrient medium increases the cold tolerance of rapeseed shoots in vitro. 3. In in vitro system the abscisic acid, proline and amino acids restore the reduced acclimation which occurs during de-acclimation period. 4. Endogenous proline content is the marker of membrane stability and cold tolerance and may be used to create cold-tolerant genotypes.

Cold hardiness and resistance in winter are key factors determining the geographical distribution of plants. In addition, these factors have a huge impact on harvest of cultural plants. Strawberries, which are among the most important berry plants in the world and in Lithuania, are vulnerable to cold because of unstable snow cover, which is more and more often occurring during variable wintering conditions. Insufficient resistance of strawberries in winter, absence of clear criteria, which enable to select the most resistant varieties during a shorter time than the few year period, impedes the development and introduction of new, adaptive, fertile, and of high-quality berries strawberry cultivars. The mechanisms of cold hardiness were intensively investigated using model plants. However, there is a lack of knowledge about the genetic regulation mechanisms of winterhardiness of cultural plants. For the selection of resistant to cold plants, the knowledge about plants cold acclimation and factors determining cold resistance and controlling genes is necessary. Investigating the plants under controlled conditions in vitro, it is possible to investigate the influence of individual factors on acclimation and cold hardiness by disassociating from the influence of many different factors, which is unavoidable under natural conditions. The cold acclimation and cold hardiness of strawberries are important not only for breeding. Preservation of plant genetic resources for future... [to full text] / Atsparumas šalčiui ir ištvermingumas žiemą – pagrindiniai veiksniai, lemiantys augalų geografinį pasiskirstymą. Be to, šie veiksniai turi didžiulę įtaką kultūrinių augalų derlingumui. Braškės, kurios yra tarp svarbiausių uoginių augalų pasaulyje ir Lietuvoje, stipriai pašąla esant nepastoviai sniego dangai, vis dažniau pasitaikančiomis permainingomis žiemojimo sąlygomis. Nepakankamas braškių ištvermingumas žiemą, aiškių kriterijų, kurie leistų per trumpesnį nei kelių metų laikotarpį atrinkti ištvermingas veisles nebuvimas, apsunkina naujų, adaptyvių, derlingų, kokybiškomis uogomis, braškių veislių sukūrimą ir introdukciją. Atsparumo šalčiui mechanizmai intensyviai tirti naudojant modelinius augalus, tačiau žinių apie žiemojančių kultūrinių augalų, kurių įvairovė labai didelė, ištvermingumo žiemą mechanizmus ir jo genetinį reguliavimą labai trūksta. Atsparių šalčiui augalų atrankai vykdyti reikalingos žinios apie augalų užsigrūdinimą, apie atsparumą šalčiui lemiančius veiksnius ir juos kontroliuojančius genus. Tiriant augalus kontroliuojamomis sąlygomis in vitro, galima ištirti atskirų veiksnių įtaką užsigrūdinimui ir atsparumui šalčiui, atsiribojant nuo, neišvengiamo natūraliomis sąlygomis, daugelio įvairių veiksnių poveikio. Braškių užsigrūdinimas ir atsparumas šalčiui svarbūs ne vien tik atrankai. Genetinių išteklių išsaugojimas ateities kartoms - svarbus šiuolaikinės biologijos uždavinys. Didelių kolekcijų išsaugojimą palengvina ir sąnaudas sumažina, augalų laikymas... [toliau žr. visą tekstą]