Tikėtina, jog dauguma globos įstaigose gyvenančių paauglių yra išgyvenę įvairių skausmingų patyrimų: smurtą, nepriežiūrą vaikystėje, patekimą į globos namus, kuris pažeidžia santykius su svarbiausiais žmonėmis ir atskiria nuo įprastos aplinkos. Neigiamas patyrimas vaikystėje apsunkina asmenybės raidą, formuoja savęs ir pasaulio suvokimą, gali neigiamai paveikti atmintį bei patyrimo integracijos procesus. Šiuo tyrimu siekiama kokybiškai patyrinėti globos namuose gyvenančių paauglių autobiografinius pasakojimus ir paanalizuoti, kaip gyvenimo istorijos struktūroje atsispindi patyrimo integracijos procesai, kokius patyrimo aspektus išryškina gyvenimo istorijose vyraujančios temos, kokį savęs vaizdą kuria globos namuose gyvenantys paaugliai pasakodami savo gyvenimo istorijas. Tyrime dalyvavo 8 globos namuose gyvenantys paaugliai (5 merginos ir 3 vaikinai), kurių amžius 16–18 m. Tyrimo metodas – pusiau struktūruotas interviu, kurį sudaro 2 dalys (Wengraf, 2004): 1) tyrėja užduoda vienintelį klausimą/skatinimą papasakoti savo gyvenimo istoriją, visus įvykius ir patyrimus, kurie buvo svarbūs tyrimo dalyviui. Kol jis/ji pasakoja savo gyvenimo istoriją, tyrėja neužduoda jokių klausimų, neįsiterpia į dalyvio pasakojimą; 2) tyrėja užduoda klausimus tyrimo dalyviui tik tomis temomis, kurias tyrimo dalyvis pamini pirmosios pokalbio dalies metu. Atlikta kokybinė gautų tekstų analizė. Tyrimas parodė, jog tyrime dalyvavusių paauglių gyvenimo istorijų struktūra skiriasi: vieni pasakoja rišlios... [toliau žr. visą tekstą] / Most adolescents living in institutional foster care probably were subject to various severe experiences: violence and/or neglect in childhood, as well as placement in the care system that impinge their relationships with significant people and withdraw them from familiar surroundings. Negative experiences in childhood can affect personality development and the formation of concepts of self and the world, can have negative influence on memory and the integration of life experiences. The purpose of this research was to explore autobiographical narratives of adolescents living in foster home and to study how the structure of the life story reflects the integration of various life experiences, what aspects of experience are highlighted by the themes that emerge from autobiographical narratives and what conception of self do adolescent living in foster home present in their life stories. 8 adolescents (3 male, 5 female) living in foster home, aged 16–18, participated in the research. Semi-structured interview composed of two sessions (Wengraf, 2004) was performed: 1) interviewer asked single initial question to elicit autobiographical narrative (to tell the life story, all the events and experiences witch were important to interviewee) and indicated that there would not be any interruptions or questions; 2) interviewer asked for elaboration on topics that had been raised in the first session. Qualitative analysis of interview transcripts was done. Results show that the structure... [to full text]

Šiuo tyrimu siekta atsakyti į klausimą, ar priklausomų nuo narkotinių medžiagų asmenų autobiografiniai prisiminimai reabilitacijos metu skiriasi nuo nepriklausomų savo konkretumu, dominuojančiais kontekstais bei subjektyviu vertinimu. Tikslui pasiekti buvo atliekamas pusiau struktūruotas interviu individualiai su 16 Vilniaus priklausomybės ligų centro ilgalaikės reabilitacijos skyriuje esančių nuo priklausomybės narkotikais besigydančių asmenų bei 15 sveikų panašaus amžiaus vyrų. Priklausomų asmenų amžiaus vidurkis buvo 26,56 metai (SD=2,73), o kontrolinės grupės amžiaus vidurkis – 24,06 (SD=1,75). Iš viso buvo surinkti 186 prisiminimai, kurie kiekvienas buvo nepriklausomų vertintojų užkoduotas pagal parengtą kodavimo schemą. Kodavimo schema buvo sudaryta iš keturių kontekstų kategorijų, joje taip pat buvo prašoma įvertinti prisiminimų konkretumą/ neapibrėžtumą, taisyklių laikymąsi. Klinikinės ir kontrolinės grupės buvo lyginamos pagal polinkį atgaminti neapibrėžtus bei konkrečius prisiminimus, polinkį juos vertinti neigiamai arba teigiamai, dominuojančius kontekstus. Abiejų grupių papasakoti ankstyvieji prisiminimai buvo lyginami pagal jų subjektyvų vertinimą bei išsiskiriančius kontekstus. Neapibrėžtumo/ konkretumo savybė buvo lyginama tarp grupių pateiktų prisiminimų į emocinius raktinius žodžius. Iš šių prisiminimų taipogi buvo siekiama išskirti dominuojančius kontekstus, palyginti jų subjektyvų vertinimą bei patikrinti kitas jų ypatybes. Nustatyta, jog priklausomų asmenų... [toliau žr. visą tekstą] / This study was conducted to answer the question weather the specificity, dominating contexts or subjective valency of autobiographical memories of drug addicted men during rehabilitation process differ from the ones of non addicted individuals. For this purpose the half structured interview was made with 16 drug addicted patients in Vilnius Center for Addictive Disorders in long-term rehabilitation department and with 15 non addicted men of the same age. Averagely drug addicted men were 26.56 years old (SD=2.73). The mean age of control group was 24.06 (SD=1,75) years. 186 memories were collected. Independent experts coded these memories using the coding scheme. The coding scheme was made of 4 contexts groups, memories’ specificity/ over-generality assessment, assessment weather they are according to instructions or not. The clinical and the control groups were compared according to the tendencies to remember more specific memories; according to more positive or negative memory assessment tendencies and the tendencies to remember the particular things, themes. The early memories of both groups were compared according to subjective emotional assessment and the contexts dominating. Also the specificity/ over-generality feature of the memories recalled to the key words was compared between the two groups. Also it was important to distinguish dominant contexts, compared to their subjective assessment, and verify the other of their characteristics. It was found that drug addicted... [to full text]