Šiuo tyrimu siekta atsakyti į klausimą, ar priklausomų nuo narkotinių medžiagų asmenų autobiografiniai prisiminimai reabilitacijos metu skiriasi nuo nepriklausomų savo konkretumu, dominuojančiais kontekstais bei subjektyviu vertinimu. Tikslui pasiekti buvo atliekamas pusiau struktūruotas interviu individualiai su 16 Vilniaus priklausomybės ligų centro ilgalaikės reabilitacijos skyriuje esančių nuo priklausomybės narkotikais besigydančių asmenų bei 15 sveikų panašaus amžiaus vyrų. Priklausomų asmenų amžiaus vidurkis buvo 26,56 metai (SD=2,73), o kontrolinės grupės amžiaus vidurkis – 24,06 (SD=1,75). Iš viso buvo surinkti 186 prisiminimai, kurie kiekvienas buvo nepriklausomų vertintojų užkoduotas pagal parengtą kodavimo schemą. Kodavimo schema buvo sudaryta iš keturių kontekstų kategorijų, joje taip pat buvo prašoma įvertinti prisiminimų konkretumą/ neapibrėžtumą, taisyklių laikymąsi. Klinikinės ir kontrolinės grupės buvo lyginamos pagal polinkį atgaminti neapibrėžtus bei konkrečius prisiminimus, polinkį juos vertinti neigiamai arba teigiamai, dominuojančius kontekstus. Abiejų grupių papasakoti ankstyvieji prisiminimai buvo lyginami pagal jų subjektyvų vertinimą bei išsiskiriančius kontekstus. Neapibrėžtumo/ konkretumo savybė buvo lyginama tarp grupių pateiktų prisiminimų į emocinius raktinius žodžius. Iš šių prisiminimų taipogi buvo siekiama išskirti dominuojančius kontekstus, palyginti jų subjektyvų vertinimą bei patikrinti kitas jų ypatybes. Nustatyta, jog priklausomų asmenų... [toliau žr. visą tekstą] / This study was conducted to answer the question weather the specificity, dominating contexts or subjective valency of autobiographical memories of drug addicted men during rehabilitation process differ from the ones of non addicted individuals. For this purpose the half structured interview was made with 16 drug addicted patients in Vilnius Center for Addictive Disorders in long-term rehabilitation department and with 15 non addicted men of the same age. Averagely drug addicted men were 26.56 years old (SD=2.73). The mean age of control group was 24.06 (SD=1,75) years. 186 memories were collected. Independent experts coded these memories using the coding scheme. The coding scheme was made of 4 contexts groups, memories’ specificity/ over-generality assessment, assessment weather they are according to instructions or not. The clinical and the control groups were compared according to the tendencies to remember more specific memories; according to more positive or negative memory assessment tendencies and the tendencies to remember the particular things, themes. The early memories of both groups were compared according to subjective emotional assessment and the contexts dominating. Also the specificity/ over-generality feature of the memories recalled to the key words was compared between the two groups. Also it was important to distinguish dominant contexts, compared to their subjective assessment, and verify the other of their characteristics. It was found that drug addicted... [to full text]

Erikos Čipkienės magistro darbo Narkotikų prevencijos, organizuojant ugdymo procesą, teorinis ir empirinis pagrindimas objektas yra prevencinės veiklos vaidmuo organizuojant ugdymo procesą bendrojo lavinimo mokykloje. Darbe analizuojama mokslinė literatūra apie narkomanijos problemą bei galimus jos prevencijos būdus, organizuojant ugdymo procesą, aptariama narkotikų vartojimo problema Lietuvoje ir Europos šalyse bei narkotikų plitimas mokyklose. Darbe taip pat nagrinėjami būdai, kaip įtraukti į prevencinę veiklą mokinius, mokytojus, mokinių tėvus. Empirinėje darbo dalyje siekta atskleisti pedagogų ir pačių mokinių požiūrį į prevencinės veiklos organizavimą mokykloje, išryškinant šios veiklos būdus bei efektyvumą lemiančius veiksnius. Tyrimas buvo vykdomas Q tipo duomenų rinkimo metodu – anketine apklausa bendrojo lavinimo mokyklų bei gimnazijų mokiniams ir mokytojams. Anketinėje apklausoje dalyvavo 124 pedagogai ir 246 mokiniai iš Vilniaus miesto mokyklų. Tyrimas parodė, kad pedagogų ir mokinių požiūris į prevencinės veiklos poreikį ir jos prioritetus mokyklose skiriasi: prevencinės veiklą svarbesne laiko pedagogai. Tyrimas parodė, kad prevencinės veiklos mokyklose galimybių bei šios veiklos formų yra daug, bet ne visos jos efektyvios: ir mokiniai, ir mokytojai efektyvesniais laiko aktyvius prevencijos metodus, akcijas bei renginius. Daugiausia dėmesio prevencijai skiriama lietuvių kalbos, biologijos ir dorinio ugdymo pamokose. Apklausti mokytojai ir mokiniai sutinka, kad... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the master Degree paper, ”Drug Abuse Prevention in Education process, Theoretical and Empirical Foundation”, written by Erika Cipkiene, is the role of preventive activity when organizing the teaching process in secondary co-educational schools. The work analyses the resources that deal with the information on drug addiction issue and the possible prevention means when organizing educational process; the issues of drug abuse and the spread of drugs at schools in Lithuanian and other European countries are also analyzed the work also aims to find the ways how students, teachers and students’ parents could be involved in the prevention program. The empirical part of the work is dedicated to reveal teachers’ and students’ attitude towards prevention activity organization at school, highlighting the possible preventative actions and factors that determine success. The research was carried out collecting the a type data-a questionnaire was given to secondary school and gymnasium students and teachers. The respondents included 124 teachers and 246 students from various schools in Vilnius .the research revealed the difference between students’ and teachers’ attitude towards the need and priorities of prevention activity in secondary schools. Prevention activity is considered to be more significant by teachers. The research showed a wide variety of preventive means and opportunities, however, not all of them prove to be highly effective-both, students and teachers... [to full text]