Europos Sąjungos valstybių narių atsakomybė buvo įtvirtina ir yra vis dar plėtojama Europos Teisingumo Teismo praktikoje. Ji buvo nustatyta Francovich byloje, tokiu būdu sustiprinant ES teisės autonomiškumą ir viršenybę, sankcionuojant valstybių narių pareigų nevykdymą ir dar labiau užtikrinant individams suteikiamas Bendrijos teises. Šiame sprendime apibrėžtos ir būtinosios sąlygos, besiskiriančios nuo kitų atsakomybės rūšių. Tačiau Brasserie du Pêcheur jos dar buvo papildytos kvalifikuotu kriterijumi. Taigi ES valstybė narė gali būti pripažinta atsakinga, jeigu yra patenkinamos šios trys sąlygos: pažeidimas yra pakankamai akivaizdus; turi būti tiesioginis priežastinis ryšys tarp nustatytos valstybei pareigos pažeidimo ir nukentėjusių asmenų patirtos žalos. Pirmoji sąlyga neturėtų sukelti didelių sunkumų tiek pareiškėjams dėl žalos atlyginimo, tiek ja taikantiems teismams. Iki šiol ETT praktikoje buvo tik viena byla, kurioje pripažinta, kad ES teisės norma nesuteikia teisių asmenims. Tačiau antroji sąlyga yra labiau komplikuota. Tam, kad kiltų valstybės narės atsakomybė neužtenka vien ES teisės pažeidimo. Jis turi būti „pakankamai akivaizdus“. Remiantis Teismo praktika toks pažeidimas valstybei naudojantis plačia diskrecija yra, kai ji akivaizdžiai ir rimtai peržengia savo įgaliojimų ribas, bet kai valstybė nebuvo raginama pasirinkti teisės aktų leidybos galimybes ir turėjo ribotą veiksmų laisvę arba iš viso jos neturėjo, paties Bendrijos teisės pažeidimo gali pakakti... [toliau žr. visą tekstą] / European Union (EU) Member States liability was established and is still developing in European Court of Justice (ECJ) case law. It was introduced in Francovich, thus strengthening EU law autonomous and superior legal order, sanctioning Member States infringements of their obligations and enhancing Community rights of individuals. Also specific and different from all other types of liability prerequisites were determinated by ECJ in this case. However, in Brasserie du Pêcheur a qualified criteria was added. So EU law provides a right to reparation and Member State may be held liable when three conditions are met: the rule of law infringed must be intended to confer rights on individuals; the breach must be sufficiently serious; and there must be a direct causal link between the breach of the obligation resting on the State and the damage sustained by the injured parties. It seems that first condition can not cause any problems to potential “Francovich” claim applicants and courts applying it. There was only one case where the Court has ruled that the rule of law in question did not confer an enforceable right to individuals. However, second condition is more complicated. For a Member State to incur liability it is not enough merely to identify a breach of EU law attributable to it. The breach must be “sufficiently serious”. In accordance with ECJ case law, “sufficiently serious” breach where Member State has wide discretion to make legislative choices is where it, in the... [to full text]

Pirmoje darbo dalyje yra aptariama sutarties laisvės principo įtaka papildomoms darbo sutarties sąlygoms. Nagrinėjama, kiek darbo sutarties šalys yra laisvos, nustatydamos darbo sutarties turinį, ir kokiu būdu ši teisė gali būti ribojama. Darbo sutarties sąlygos skirstomos į būtinąsias ir papildomas dėl kelių priežasčių, kurios yra aptariamos antrojoje darbo dalyje. Darbo sutarties sudarymo momento nustatymas, sąlygų keitimo tvarka, papildomų darbo sutarties sąlygų reglamentavimas įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose ir įtvirtinimas darbo sutartyje yra nagrinėjami darbe. Trečioji dalis skirta aptarti konkretiems atvejams, kai darbuotojas ir darbdavys gali bendru sutarimu darbo sutartyje įtvirtinti tam tikras sąlygas, tokias kaip išbandymas, mokymų išlaidų atlyginimas, konkurencijos ribojimas, komercinė paslaptis, intelektinė nuosavybė ir kt. Aiškinamasi, ar visi minėti susitarimai gali būti įtvirtinti kaip papildomos darbo sutarties sąlygos. Taip pat aptariamas minėtų susitarimų turinys, įtvirtintas ne tik darbo, bet ir kitų teisės šakų norminiais aktais, kuriais gali remtis darbo sutarties šalys. Taigi viso darbo tikslas, pasitelkiant sutarties laisvės principą, darbo sutarties sąlygų skirstymo ypatybes, bei aptariant pasirinktas darbuotojo ir darbdavio bendru susitarimu priimamas sąlygas, atskleisti papildomų darbo sutarties sąlygų įtvirtinimą ir reikšmę darbo teisėje. / To start with, the first part of the work is about the freedom of the employment contract, which takes effect on the additional terms of employment contract. What is more, the main question of this part is how much of competence have the parties in making contract. The distribution of terms of employment contract is important for some reasons, such as the moment of employment contracts conclusion, exchange of terms (conditions), it’s regulation in the legal statements and in contract. In addition, the third part is about concrete agreements between employer and employee, which are – prohibition of competition, obligation of secrecy, intellectual property and others. All in all, all parts are connected by noticing the importance of arranging the terms of the individual employment contract, because of it’s compulsory for the parties.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnis nustato, kad „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju“. Šis principas suponuoja kiekvieno žmogaus teisę laisvai pasirinkti darbą, laisva valia sutikti dirbti; teisę laisvai disponuoti savo sugebėjimais dirbti, galimybę laisvai pasirinkti veiklos rūšį ir profesiją. Laisvė pasirinkti darbą reiškia ir tai, kad asmuo savo noru gali nedirbti. Laisvės principas leidžia žmogui priimti sprendimus dirbti nuolatinį arba terminuotą darbą, dirbti ne visą darbo laiką, t.y. būti iš dalies užimtam. / The purpose of final work for master‘s degree is to examine the legal basis of seasonal work in the Republic of Lithuania, to estimate the particular regulatory features of seasonal work, to underline the main problems, to give recommendations and conclusions. The purpose of final work for master‘s degree is elaborated by setting problems that determined the following structure of final work for master‘s degree: in the first part of work the author analyses the theoretic aspects of seasonal work that are concerned with the concept of seasonal work and the labour contracts for seasonal work and their fundamental features; in the second part of final work for master‘s degree the author gives particular regulatory features for seasonal work in the Republic of Lithuania (making labour contracts for seasonal work, changing and breaking them, working hours and the time of breaks, the salary, also there is provided the analysis of seasonal, temporal, and terminal labour contracts).

Darbo tema yra darbo ginčų, kilusių dėl darbo sutarties, nagrinėjimo tvarka ir jos ypatumai. Darbo tikslas yra, remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, teisės doktrina bei teismų praktika, išnagrinėti tokios ginčų rūšies išskirtinumą, ypatumus ir problematiką, pasireiškiančius per šių ginčų nagrinėjimą, sprendimų vykdymą, reglamentavimą, o taip pat suformuluojant išvadas. Ginčai dėl darbo sutarties išskirti atskiru Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 297 straipsniu. Šiame straipsnyje įvardinti konkretūs atvejai, kuriuos įstatymų leidėjas vadina ginčais dėl darbo sutarties, o taip pat pačiame straipsnyje numato tokių ginčų nagrinėjimo ypatumus. Darbo pradžioje analizuojama darbo ginčų dėl darbo sutarties vieta darbo ginčų kontekste, aptariant istorinę įstatymų raidą, keik ji susijusi su nagrinėjama tema. Po to pereinama prie atskirų darbo ginčų dėl darbo sutarties atvejų analizavimo, naudojantis teismų praktikos pavyzdžiais. Didžiausias dėmesys skiriamas ginčų dėl darbo sutarties nagrinėjimo stadijoms, reglamentavimo neaiškumams. / The theme of this work is the disquisition order and peculiarities of labour disputes concerning labour contract. The main purpose of the work is to show the oneness, peculiarities and problems of such labour disputes on the base of legislation, doctrine and case law which come out from disquisition, execution of decisions and regulation of such labour disputes, making outcomes of all that. Labour disputes concerning labour contract are abstracted into separate 297 article of Labour Code. In this article we can find concrete kinds of labour disputes, which the legislator defines as labour disputes concerning labour contract. In the same article there are some peculiarities of such labour disputes weighty for its disquisition. At the beginning of this work is analyzed the place of labour disputes concerning labour contract in the context of all labour disputes looking to historical development of laws as far as it is related with the theme of the work. Further is discussed particular disputes concerning labour contract on the ground of case law. Supreme attention is given to the disquisition stages and regulation uncertainty of labour disputes concerning labour contract.

Būtinoji gintis – tai socialiai reikšmingas reiškinys, įtvirtintas teisės sistemoje ir turintis tam tikrą istoriją. Visų primą, pabrėžtina, kad tai yra žmogaus prigimtinė teisė, pripažinta visame pasaulyje, tai yra istoriškai susiklostęs reiškinys, šiuolaikinėje teisėje įtvirtintas kaip atsakomybę šalinanti, o ribų peržengimo atveju, lengvinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į sunkumus ir vienodos praktikos nebuvimą sprendžiant būtinosios ginties buvimo, ar ne faktą bei jos ribų peržengimo vertinimą, šis darbas orientuotas į šio socialiai vertingo reiškinio teisinio reglamentavimo pagrįstumo ir tinkamumo aptarimą, taikymo praktikoje metu kylančių problemų išryškinimą siūlant atitinkamus sprendimo būdus. Darbe, visų pirma, aptariama, kas tai per reiškinys – būtinoji gintis, kokia jo svarba ir reikšmė šiuolaikinėje baudžiamosios teisės sistemoje, raida besikeičiant įstatyminei bazei. Antra, darbe nurodytos ir kiek įmanoma išsamiai išanalizuotos sąlygos, būtinos būtinajai ginčiai atsirasti ir jos ribų peržengimui konstatuoti. Minėtų klausimų gana platus aptarimas darbe yra svarbus ir reikalingas, kadangi tik taip galimas išsamus ir visapusiškas darbo temos – būtinosios ginties ribų peržengimas – atskleidimas. Toliau darbe aptariama problematika nustatant ir vertinant praktikoje būtinosios ginties ribų peržengimą įvairiais aspektais ir atžvilgiais, konstatavimo problematiką baudžiamajame procese ir būtinosios ginties ribų peržengimo teisinės pasekmės. Darbo pabaigoje pateikiamos... [toliau žr. visą tekstą] / Indispensable defense is a socially important phenomenon, approved in the law system and having its own history. Firstly, it should be noticed that it is a natural human right, acknowledged all over the world and it is a historically developed phenomenon. In contemporary law system it is approved as responsibility eliminating circumstances and if exceeding the bounds it becomes extenuating circumstances. Taking into account to all the difficulties and the lack of the same practice experience while evaluating the fact if it was the indispensable defense or not, and different evaluation if exceeding the bounds, this work is directed to this socially significant phenomenon in law system, its evaluation, discussion and pointing out to the problems that appear in practice and suggesting the most suitable ways of solving them. In the work, firstly, it is analyzed and discussed what indispensable defense is and its importance in contemporary law system. Secondly, in the work all the conditions of indispensable defense and extenuating circumstances are shown, discussed and analyzed in details. The analysis of such problems as indispensable defense and exceeding bounds are widely discussed, because these problems are of great importance in law system and this is the only way to reveal the main aspects of this work, thus is, to find the right answer-was it the exceeding indispensable defense or not. The main conclusions have been made at the end of the work. They have been made after... [to full text]

Baigiamajame Teisės ir valdymo neakivaizdinių magistratūros studijų programos darbe analizuojama Lietuvos šilumos ūkio kainodaros reglamentavimas ir jo įtaka šio sektoriaus įmonių pelningumui, centralizuotai tiekiamos šilumos kainų nustatymo valstybinis ekonominis modelis, valstybės reguliuojamų šilumos kainų nustatymo principai ir jų raida. Darbe apibrėžiama nacionalinio ir regioninių centralizuotai tiekiamos šilumos kainų reguliavimo institucijų kompetencija ir su tuo susijusios problemos, šilumos ūkio ir jo rinkos specifika, centralizuoto šilumos tiekimo – kaip viešąjį interesą atitinkančios paslaugos – samprata, šilumos tiekimo sektoriaus rinkos kainų teisinio reguliavimo institucinė struktūra, aptariamos Lietuvos centralizuotai tiekiamos šilumos sektoriaus raida bei jai įtaką darančios pasaulinės energetikos sektoriaus teisinio reguliavimo plėtros tendencijos ir darnios energetikos idėjos, analizuojami nesuderinti Lietuvos energetikos kainodaros principai ir jų įtaka šilumos kainų didėjimui. Darbe atlikta šilumos tiekimo sektoriaus teisinio reglamentavimo bei šio sektoriaus veiklos pelningumo analizė patvirtino iškeltą hipotezę, kad Lietuvos šilumos ūkio kainodaros teisinis reglamentavimas sudaro galimybes šilumos tiekimo įmonėms gauti pajamas, viršijančias valstybės normuojamas būtinąsias pajamas, ir dėl to didesnį pelną vartotojų sąskaita iš šilumos tiekimo vartotojams veiklos. Remiantis šios analizės rezultatais, atlikti siūlymai dėl teisės aktų, reglamentuojančių... [toliau žr. visą tekstą] / The final master paper of the extramural Law and Management studies explores the pricing regulations of the Lithuanian heating sector and its impact on profitability of the sector's enterprises, the price identification state-economic model on the centralized heating supply, the state regulated heating price identification principles and their development, the national and regional price regulation institution competence on centralized heating supply and its related issues, heat sector and its market particularities, centralized heating supply – as the public interest corresponding service – conception, heating supply sector's market price legal regulating structure, the Lithuanian centralized heating supply sector's development, world energy sector's legal regulations development tendencies and sustainable energy ideas, uncoordinated Lithuanian energy pricing principles and their impact on the heating price increase. The analysis on the heat supply sector's legal regulations and its activity profitability produced in this paper has approved the raised hypothesis that the Lithuanian heating sector pricing legal regulations provide possibility to the heating supply companies to gain not always economically based excess profit from the heating supply activity on the account of the heat customers. With reference to the analysis results the proposal on the legal acts regulating changes in the heating sector's activity and pricing improvement have been done.