Išanalizavus balsių ir pusbalsių teorinius fonetikos akustinius ir artikuliacinius požymius nebuvo galima suformuoti vienareikšmiškų kriterijų balsių ir pusbalsių diskriminavimui. Išanalizavus spektrogramas buvo pastebėta, kad balsių ir pusbalsių garsai išsiskiria vidutinėse dažnių juostose. Sukurtas naujas metodas balsių ir pusbalsių klasifikavimui naudojant spektrinės analizės požymius ir dirbtinį neuroninį tinklą. Šiam tyrimui buvo sukurtas fonemų klasifikavimo modelis, kai atitinkamai balsiai ir pusbalsiai yra išskaidomi į stacionarias dalis. Pasirinkto modelio eksperimentiniai tyrimai parodė, kad geriausiai balsiai ir pusbalsiai atskiriami nuo 0Khz iki 1Khz dažnių juostoje stacionarioje dalyje 75.56 % ir dešiniajame kontekste 75.31 % tikslumu. Taip pat buvo gautas geras rezultatas tarp 3Khz ir 4Khz dažnių juostose stacionarioje dalyje 75.37 % tikslumu. Geriausias rezultatas buvo gautas nuo 4Khz iki 5Khz dažnių juostose stacionarioje dalyje 77.15 % tikslumu. / To perform discrimination analysis of vowels and semivowels (using spectral analysis), exclude features of vowel‘s and semivowel‘s signals. Identify in which frequency zones differences of vowels and semivowels differentiates the best Tasks to do: Perform articulation features analysis of theoretic Lithuanian language phonetics: vowels and semivowels. Accomplish the reviews of discrimination or identification methods, which are used for vowels and semivowels. Design the theoretical model that could be applied for discrimination of vowel‘s and semivowel‘s using the features of spectral analysis and operating neural networks for classifications. Operating the created method execute the experimental test of vowels and semivowels classifications. To perform the spectral analysis of vowels and semivowels there was suggested a zone filter with framing and phonemes acoustic modeling. There was reached the 77,15 % classification accuracy using neural networks.

Šio darbo tema – trumpųjų balsių vartojimas bendriniuose ir tikriniuose daiktavardžiuose. Pagrindinis darbo tikslas – apskaičiuoti ir palyginti trumpųjų balsių dažnius bendriniuose ir tikriniuose žodžiuose. Rašant šį darbą buvo norima kuo daugiau sužinoti apie trumpųjų balsių dažnumą: kurie balsiai ir kodėl vartojami dažniau arba rečiau, ar skiriasi trumpųjų balsių dažniai pradiniuose, vidiniuose ir galiniuose tiriamų žodžių skiemenyse, kokie dažnių skirtumai tarp kirčiuotų ir nekirčiuotų trumpųjų balsių. Norint apskaičiuoti trumpųjų balsių dažnius bendriniuose daiktavardžiuose, buvo tiriama 410 dažniausiai vartojamų daiktavardžių (žr. 1 priedą), turinčių bent vieną trumpąjį balsį, paimtų iš elektroninio dažninio žodyno „Bendriniai XX a. spaudos žodžiai“. Norint apskaičiuoti trumpųjų balsių dažnius tikriniuose daiktavardžiuose ir palyginti jį su bendrinių daiktavardžių trumpųjų balsių dažniais, iš elektroninio dažninio žodyno „Tikriniai XX a. spaudos žodžiai“ buvo išrinkta 500 dažniausių tikrinių žodžių (žr. 2 priedą), turinčių bent po vieną trumpąjį balsį. Tiriami tikriniai žodžiai buvo renkami iš žodyno skyriaus, kuriame pateikiamos garamtinės žodžių formos pagal bendrąjį vidutinį dažnį (taip pat, kaip ir bendriniai daiktavardžiai). Jei žodyje randami keli trumpieji balsiai, tai to žodžio dažnis sumuojamas tiek kartų, kiek tame žodyje yra trumpųjų balsių. Visuose darbo skyriuose ir jų poskyriuose pateikiamos trumpųjų balsių dažnių skritulinės diagramos, taip pat... [toliau žr. visą tekstą] / The topic of this work is use of short vowels in common and proper nouns. The main purpose of this work is to calculate and compare the frequencies of short vowels in common and proper nouns. When writing this work, it was tried to know more about the frequency of short vowels: which vowels were used more or less often, if the frequencies of short vowels differ in the first, average and last syllables of the researched words, what differences were between the frequencies of stressed and unstressed short vowels. In order to find the frequencies of short vowels in common words, 410 mostly used nouns were researched (see Appendix 1) which had at least one short vowel and were taken from the electronic frequency dictionary „Common Press Words of the 20 th Century“. In order to find the frequencies of short vowels in proper nouns and compare with the frequencies of short vowels of common nouns, 500 mostly used proper nouns were taken from the electronic frequency dictionary „Proper Press Words of the 20th Century“ (see Appendix 2) which had at least one short vowel. The researched proper nouns were chosen from the chapter of the dictionary where grammatical forms were presented according to their general average frequency (the same as common nouns). If a few short vowels were found in the word, the frequency of this word was summed as many times as there were short vowels in that word. In all the chapters and subchapters of this work, circle diagrams of the frequencies of short... [to full text]