Šio darbo tema – trumpųjų balsių vartojimas bendriniuose ir tikriniuose daiktavardžiuose. Pagrindinis darbo tikslas – apskaičiuoti ir palyginti trumpųjų balsių dažnius bendriniuose ir tikriniuose žodžiuose. Rašant šį darbą buvo norima kuo daugiau sužinoti apie trumpųjų balsių dažnumą: kurie balsiai ir kodėl vartojami dažniau arba rečiau, ar skiriasi trumpųjų balsių dažniai pradiniuose, vidiniuose ir galiniuose tiriamų žodžių skiemenyse, kokie dažnių skirtumai tarp kirčiuotų ir nekirčiuotų trumpųjų balsių. Norint apskaičiuoti trumpųjų balsių dažnius bendriniuose daiktavardžiuose, buvo tiriama 410 dažniausiai vartojamų daiktavardžių (žr. 1 priedą), turinčių bent vieną trumpąjį balsį, paimtų iš elektroninio dažninio žodyno „Bendriniai XX a. spaudos žodžiai“. Norint apskaičiuoti trumpųjų balsių dažnius tikriniuose daiktavardžiuose ir palyginti jį su bendrinių daiktavardžių trumpųjų balsių dažniais, iš elektroninio dažninio žodyno „Tikriniai XX a. spaudos žodžiai“ buvo išrinkta 500 dažniausių tikrinių žodžių (žr. 2 priedą), turinčių bent po vieną trumpąjį balsį. Tiriami tikriniai žodžiai buvo renkami iš žodyno skyriaus, kuriame pateikiamos garamtinės žodžių formos pagal bendrąjį vidutinį dažnį (taip pat, kaip ir bendriniai daiktavardžiai). Jei žodyje randami keli trumpieji balsiai, tai to žodžio dažnis sumuojamas tiek kartų, kiek tame žodyje yra trumpųjų balsių. Visuose darbo skyriuose ir jų poskyriuose pateikiamos trumpųjų balsių dažnių skritulinės diagramos, taip pat... [toliau žr. visą tekstą] / The topic of this work is use of short vowels in common and proper nouns. The main purpose of this work is to calculate and compare the frequencies of short vowels in common and proper nouns. When writing this work, it was tried to know more about the frequency of short vowels: which vowels were used more or less often, if the frequencies of short vowels differ in the first, average and last syllables of the researched words, what differences were between the frequencies of stressed and unstressed short vowels. In order to find the frequencies of short vowels in common words, 410 mostly used nouns were researched (see Appendix 1) which had at least one short vowel and were taken from the electronic frequency dictionary „Common Press Words of the 20 th Century“. In order to find the frequencies of short vowels in proper nouns and compare with the frequencies of short vowels of common nouns, 500 mostly used proper nouns were taken from the electronic frequency dictionary „Proper Press Words of the 20th Century“ (see Appendix 2) which had at least one short vowel. The researched proper nouns were chosen from the chapter of the dictionary where grammatical forms were presented according to their general average frequency (the same as common nouns). If a few short vowels were found in the word, the frequency of this word was summed as many times as there were short vowels in that word. In all the chapters and subchapters of this work, circle diagrams of the frequencies of short... [to full text]

The main objective and primary aim of the paper was to analyze translation strategies which were employed while translating geographical and characters’ names from English into Lithuanian in John Ronald Reuel Tolkien’s novel The Lord of the Rings: The Fellowship of the Ring.The study set out with the objective of assessing the theoretical background of translation of culture specific items. The main concern was the definition and categorization of non- equivalence and related concepts. Moreover, the core object of the paper was to disclose the usage of translation strategies that were employed while translating the proper names from English into Lithuanian. / Pagrindinis darbo tikslas buvo išanalizuoti vertimo strategijas, kurios buvo naudojamos verčiant veikėjų vardus ir vietovardžius iš anglų kalbos į lietuvių J.R.R. Tolkieno romane Žiedų Valdovas:Žiedo Brolija. Darbo tikslas buvo ištirti teorinę medžiagą susijusią su kultūrinių realijų vertimu. Didelis dėmesys buvo skirtas neekvivalentiškumo ir susijusių konceptų aiškinimui.Be to, pagrindinis darbo uždavinys buvo išsiaiškinti, kaip buvo pritaikytos vertimo strategijos verčiant tikrinius vardus iš anglų kalbos į lietuvių.

This comparative study analyzes the translation of proper names found in the Lithuanian and Polish versions of Jerome K. Jerome’s Three Men on the Bummel. The analysis is preceded by the discussion of the status of proper names in the English language and their function in the text, later, the various basis for their classification are presented. Further, the treatment of the foreign proper names in the Polish and the Lithuanian language is taken into consideration as the grammatical rules often influence the choices of translators. As various scholars label the similar translation procedures differently, a review of solutions in translating proper names is carried out. In result, for the sake of clarity, the translation strategies proposed by Eirlys E. Davies (preservation, localization, addition, globalization, transformation, omission and creation) (2003) serve as the basis for this comparative analysis. As this thesis aims to reveal the tendencies in translating proper names in the Lithuanian and Polish languages, the Lithuanian translation of Jerome K. Jerome’s Three Men on the Bummel, done by Jonas Čeponis and titled Trise dviračiais (2005) is compared to the Polish ones produced by Jolanta Plakwicz as Trzej panowie na rowerach (1992) and Piotr J. Szwajcer as Trzech panów w Niemczech (tym razem bez psa) (2007). In result, the analysis and statistical representation of strategies applied to the translation of personal, object and geographical names reveal the existing... [to full text] / Šio darbo tikslas – išanalizuoti tikrinių daiktavardžių iš Jerome K. Jerome romano „Three Men on the Bummel“ vertimų būdus, kuriuos pasirinko lietuvių ir lenkų vertėjai. Darbe apžvelgiama tikrinių daiktavardžių vieta anglų kalbos gramatikoje, jų funkcijos tekste bei aptariama įvairi jų klasifikacija. Atsižvelgiama į kitų kalbų tikrinių daiktavardžių pateikimo taisykles lietuvių ir lenkų kalbose, kurios gali įtakoja vertėjų pasirinkimą. Kadangi mokslininkai skirtingai įvardija panašias vertimo procedūras, šios analizės pagrindą sudaro Eirlys E. Davis (2003) pasiūlytos strategijos, kuriomis remiantis tikrinių daiktavardžių vertimas Jonas Čeponio „Trise dviračiais“ (2005) lyginamas su Jolanta Plakwicz vertimu „Trzej panowie na rowerach“ (1992) ir Piotr J. Szwajcer „Trzech panów w Niemczech (tym razem bez psa)“ (2007). Atliktos analizės ir statistinių duomenų pagrindu teigiama, jog tiek lietuvių, tiek lenkų kalboje įžvelgiamos tam tikros vertimo tendencijos. Lietuvių vertėjas dažniau tikrinius daiktavardžius pateikia pagal lietuvių kalbos fonetikos ir morfologijos taisykles, todėl lietuvių skaitytojams jų tartis problemų nesukelia. Lenkų skaitytojams dažniau pateikiami tikriniai daiktavardžiai originalia (kitos kalbos) rašyba, kurie tik priderinti prie lenkų kalboje galiojančių linksniavimo dėsnių. Pastebima, jog lietuvių vertėjas dažnai papildomą informaciją pateikia išnašose. Praleistų, sukurtų, globalizuotų ar pakeistų tikrinių daiktavardžių skaičius minėtuose vertimuose yra... [toliau žr. visą tekstą]