The present research focuses on the Lithuanian modal verbs gauti ‘get’, tekti ‘be gotten’ and reik(ė)ti ‘need’. The purpose of the research is to analyse the verbs gauti ‘get’, tekti ‘be gotten’ and reik(ė)ti ‘need’ within the framework of grammaticalization and to identify what aspects of grammaticalization are relevant (if at all) to the verbs under study. The study also aims at exploring the factors that trigger the rise of modal meanings and at comparing the semantic properties of the verbs gauti ‘get’, tekti ‘be gotten’ and reik(ė)ti ‘need’ in contemporary Lithuanian and in Old Lithuanian writings (the 16th and 17th centuries). The data of the contemporary Lithuanian language has been compiled from the Corpus of the Contemporary Lithuanian Language, namely its Central newspapers and Fiction parts. The examples of Old Lithuanian have been extracted from three Old Lithuanian Writings: “Postilė” by J. Bretkūnas (1591), “Postilė” by M. Daukša (1599), and “Punktai Sakymų” by K. Sirvydas (1629; 1644). The corpus-based study has shown that the verbs under analysis satisfy the parameters of frequency and polifunctionality. However, they do not exhibit any morphological or morphosyntactic properties that set them apart from the other lexical verbs. In Old Lithuanian Writings the verb reik(ė)ti ‘need’ is used as a modal verb while the verbs gauti ‘get’ and tekti ‘be gotten’ are rarely used in their modal meanings. In contemporary Lithuanian, reik(ė)ti ‘need’ and tekti ‘be gotten’... [to full text] / Disertacijos tyrimo objektu pasirinkti trys lietuvių kalbos veiksmažodžiai, – gauti, tekti ir reik(ė)ti, – iki šiol sulaukę mažai lingvistų dėmesio. Tikslas – ištirti lietuvių kalbos modalinius veiksmažodžius gauti, tekti ir reik(ė)ti iš gramatinimo reiškinio perspektyvos, išsiaiškinti, kurie gramatinimo parametrai relevantiški (jei išvis relevantiški) nagrinėjamiems lietuvių kalbos veiksmažodžiams, išnagrinėti šių veiksmažodžių modalinės semantikos ypatumus, modalinės reikšmės susidarymą lemiančius veiksnius, pateikti nagrinėjamų veiksmažodžių semantinį aprašą ir palyginti jų vartosenos ypatumus senojo periodo (XVI-XVII a.) ir dabartinėje lietuvių kalboje. Dabartinės lietuvių kalbos medžiaga surinkta iš „Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno“ grožinės literatūros ir publicistikos patekstynio. Senosios lietuvių kalbos pavyzdžiai surinkti iš trijų senųjų lietuvių kalbos raštų: J. Bretkūno „Postilės“ (1591), M. Daukšos „Postilės“ (1599), ir K. Sirvydo „Punktai sakymų“ (1629; 1644). Tyrimas parodė, kad analizuoti veiksmažodžiai tenkina dažnumo ir polifunkciškumo parametrus. Vis dėlto gauti, tekti ir reik(ė)ti neišsiskiria griežtu sisteminiu struktūrinių požymių rinkiniu, kuris apibrėžtų modalinį jų statusą. Senuosiuose lietuvių kalbos raštuose veiksmažodis reik(ė)ti funkcionuoja kaip modalinis veiksmažodis, o veiksmažodžiai gauti ir tekti retai vartojami modalinėmis reikšmėmis. Dabartinėje lietuvių kalboje reik(ė)ti ir tekti įsitvirtinę kaip modaliniai veiksmažodžiai, o gauti tėra... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijos tyrimo objektu pasirinkti trys lietuvių kalbos veiksmažodžiai, – gauti, tekti ir reik(ė)ti, – iki šiol sulaukę mažai lingvistų dėmesio. Tikslas – ištirti lietuvių kalbos modalinius veiksmažodžius gauti, tekti ir reik(ė)ti iš gramatinimo reiškinio perspektyvos, išsiaiškinti, kurie gramatinimo parametrai relevantiški (jei išvis relevantiški) nagrinėjamiems lietuvių kalbos veiksmažodžiams, išnagrinėti šių veiksmažodžių modalinės semantikos ypatumus, modalinės reikšmės susidarymą lemiančius veiksnius, pateikti nagrinėjamų veiksmažodžių semantinį aprašą ir palyginti jų vartosenos ypatumus senojo periodo (XVI-XVII a.) ir dabartinėje lietuvių kalboje. Dabartinės lietuvių kalbos medžiaga surinkta iš „Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno“ grožinės literatūros ir publicistikos patekstynio. Senosios lietuvių kalbos pavyzdžiai surinkti iš trijų senųjų lietuvių kalbos raštų: J. Bretkūno „Postilės“ (1591), M. Daukšos „Postilės“ (1599), ir K. Sirvydo „Punktai sakymų“ (1629; 1644). Tyrimas parodė, kad analizuoti veiksmažodžiai tenkina dažnumo ir polifunkciškumo parametrus. Vis dėlto gauti, tekti ir reik(ė)ti neišsiskiria griežtu sisteminiu struktūrinių požymių rinkiniu, kuris apibrėžtų modalinį jų statusą. Senuosiuose lietuvių kalbos raštuose veiksmažodis reik(ė)ti funkcionuoja kaip modalinis veiksmažodis, o veiksmažodžiai gauti ir tekti retai vartojami modalinėmis reikšmėmis. Dabartinėje lietuvių kalboje reik(ė)ti ir tekti įsitvirtinę kaip modaliniai veiksmažodžiai, o gauti tėra... [toliau žr. visą tekstą] / The present research focuses on the Lithuanian modal verbs gauti ‘get’, tekti ‘be gotten’ and reik(ė)ti ‘need’. The purpose of the research is to analyse the verbs gauti ‘get’, tekti ‘be gotten’ and reik(ė)ti ‘need’ within the framework of grammaticalization and to identify what aspects of grammaticalization are relevant (if at all) to the verbs under study. The study also aims at exploring the factors that trigger the rise of modal meanings and at comparing the semantic properties of the verbs gauti ‘get’, tekti ‘be gotten’ and reik(ė)ti ‘need’ in contemporary Lithuanian and in Old Lithuanian writings (the 16th and 17th centuries). The data of the contemporary Lithuanian language has been compiled from the Corpus of the Contemporary Lithuanian Language, namely its Central newspapers and Fiction parts. The examples of Old Lithuanian have been extracted from three Old Lithuanian Writings: “Postilė” by J. Bretkūnas (1591), “Postilė” by M. Daukša (1599), and “Punktai Sakymų” by K. Sirvydas (1629; 1644). The corpus-based study has shown that the verbs under analysis satisfy the parameters of frequency and polifunctionality. However, they do not exhibit any morphological or morphosyntactic properties that set them apart from the other lexical verbs. In Old Lithuanian Writings the verb reik(ė)ti ‘need’ is used as a modal verb while the verbs gauti ‘get’ and tekti ‘be gotten’ are rarely used in their modal meanings. In contemporary Lithuanian, reik(ė)ti ‘need’ and tekti ‘be gotten’... [to full text]