There is a lack of exhaustively investigation for the public speech and the modality of politicians’ speech is been researched for the very first time. The society is highly interested in politics and it has a big influence on the users of language. The paper deals with the modality conception and its expression ways in politicians’ speech. The political discussions program’s “Spaudos klubas” materials are used for studies. After analysis of politicians spoken language was made, some bents for modality usage came to light. In a case of epistemic modality possibility and reality, that embrace real facts, are expressed in politicians’ speech. And in a case of deontic modality possibility and necessity, that encompass will acts, are expressed. The usage of dynamic modality in politicians’ speech is very rare. Realis is put into words by indicative mood and irrealis – by subjunctive and imperative mood. Another way politicians express irrealis is future tense. All basic senses of primary modality - reality, possibility and necessary, are introduced in politicians’ spoken language. In discussions programs politicians mostly use reality meaning sentences (65,35 percent). In telecasts people in politics use all types of basic modal sentences. Direct sentences are used in the most part, it is evade a usage of incentive sentences and the number of interrogative sentences is the least. Secondary modality categorical reliability expression cases are more frequent than the problematic... [to full text]

A number of software that supports multiple interactions such as synergistic use of speech and gesture is increasing. With power and versatility of multimodal interfaces also comes and new issues like increased complexity of software design. These issues should be considered in early design and testing stages of software development process. In this work we are researching a complex use of users multiple interactions with software. We will represent a method for the specification of multimodal user interfaces offered by other authors. This method is based on CARE properties. The CARE properties provide a formal framework for reasoning design of multimodal systems. Multimodal systems are using fusion mechanisms to combine different modalities. Later in this work we will take a closer look at testing process of multimodal applications. A new approach for testing modalities fusion mechanism in multimodal applications is offered. This approach will be experimentally demonstrated, evaluated and compared to alternative method.

This dissertation deals with semantics of modality in general and semantics of the Norwegian modal verbs in particular. My lead-off assumption is that modality deals with people’s attitude towards the trustworthiness of propositions (epistemic attitude) and the presence or absence of obstacles for a state of affairs to occur (non-epistemic attitude). I distinguish between neutral and non-neutral attitude on the one hand and between simple and complex attitude on the other. Neutral attitude means that, in the speaker’s view (or someone else’s view, if the speaker is reporting others’ attitude), there are no obstacles to accept a proposition as correct or a state of affairs as likely to occur. However, the speaker may equally accept that the same proposition may turn out to be incorrect, or the same state of affairs may turn out not to be worth to occur. In either case, no conflict will arise between the speaker’s beliefs (expectations) and the reality. Non-neutral attitude means that the speaker only is willing to accept a proposition as correct, or a state of affairs as likely to occur. If the proposition turns out to be incorrect, or the state of affairs turns out not to be likely to occur, a conflict arises between the speaker’s beliefs (expectations) and reality. At the same time, the speaker may signal that other participants may have different attitudes than her own, which does not mean that the speaker is unsure about her own attitude. I use the terms simple and... [to full text] / Šioje disertacijoje tyrinėjama modalumo semantika, ypatingą dėmesį skiriant norvegų kalbos modaliniams veiksmažodžiams. Modalumas suvokiamas kaip kategorija, susijusi su žmonių požiūriu į propozicijų tikėtinumą (episteminis požiūris) ir į kliūčių įvykiams įvykti ar situacijoms susiklostyti buvimą ar nebuvimą (neepisteminis požiūris). Išskiriami, viena vertus, neutralus ir neneutralus požiūris, ir, kita vertus, paprastas ir kompleksinis požiūris. Terminas paprastas požiūris vartojamas kalbant apie atvejus, kai kalbėtojas posakyje tik išreiškia vieną požiūrį, nesudarymas prielaidų manyti, kad egzistuoja ir kitokių požiūrių galimybė. Terminas kompleksinis požiūris vartojamas kalbant apie atvejus, kai kalbėtojas, išreikšdamas vieną požiūrį, sykiu leidžia manyti, kad galima turėti ir kitokį, alternatyvų požiūrį. Neutralus požiūris visada būna paprastas, o neneutralus gali būti arba paprastas, arba kompleksinis. Toliau disertacijoje šis modelis pritaikomas norvegų kalbos modalinius veiksmažodžių KUNNE, MÅTTE, SKULLE, VILLE ir BURDE semantiniam aprašui. Esamojo laiko forma kan dažniausiai vartojama neutraliam požiūriui išreikšti, o esamojo laiko formos må, skal ir vil dažniausiai vartojamos paprastam neneutraliam požiūriui išreikšti. Ir esamojo laiko forma bør, ir būtojo laiko (preterito) forma burde dažniausiai vartojamos kompleksiniam neneutraliam požiūriui reikšti. Būtojo laiko formos skulle ir ville gali būti pavartojamos ne temporaline reikšme, transformuojant paprastą... [toliau žr. visą tekstą]

Šioje disertacijoje tyrinėjama modalumo semantika, ypatingą dėmesį skiriant norvegų kalbos modaliniams veiksmažodžiams. Modalumas suvokiamas kaip kategorija, susijusi su požiūriu į propozicijų tikėtinumą (episteminis požiūris) ir kliūčių buvimą ar nebuvimą įvykiams įvykti ar situacijoms susiklostyti (neepisteminis požiūris). Išskiriami, viena vertus, neutralus ir neneutralus požiūris, ir, kita vertus, paprastas ir kompleksinis požiūris. Terminas paprastas požiūris vartojamas kalbant apie atvejus, kai kalbėtojas posakyje tik išreiškia vieną požiūrį, nesudarymas prielaidų manyti, kad egzistuoja ir kitokių požiūrių galimybė. Terminas kompleksinis požiūris vartojamas kalbant apie atvejus, kai kalbėtojas, išreikšdamas vieną požiūrį, sykiu leidžia manyti, kad galima turėti ir kitokį, alternatyvų požiūrį. Neutralus požiūris visada būna paprastas, o neneutralus požiūris gali būti arba paprastas, arba kompleksinis. Toliau disertacijoje šis modelis pritaikomas norvegų kalbos modalinių veiksmažodžių KUNNE, MÅTTE, SKULLE, VILLE ir BURDE semantiniam aprašui. Esamojo laiko forma kan dažniausiai vartojama neutraliam požiūriui išreikšti, o esamojo laiko formos må, skal ir vil dažniausiai vartojamos paprastam neneutraliam požiūriui išreikšti. Ir esamojo laiko forma bør, ir būtojo laiko (preterito) forma burde dažniausiai vartojamos kompleksiniam neneutraliam požiūriui reikšti. Būtojo laiko formos skulle ir ville gali būti pavartojamos ne temporaline reikšme, transformuojant paprastą... [toliau žr. visą tekstą] / This dissertation deals with semantics of modality in general and semantics of the Norwegian modal verbs in particular. My starting point is the assumption that modality deals with people’s attitude towards the trustworthiness of propositions (epistemic attitude) and the presence or absence of obstacles for states of affairs to occur (non-epistemic attitude). I distinguish between neutral and non-neutral attitude on the one hand and between simple and complex attitude on the other. The terms simple and complex attitude are used to distinguish between cases where the speaker in her utterance expresses only one attitude without admitting any alternative attitudes (simple), and cases where she expresses one attitude at the same time as she signals in the same utterance that other participants may have a different attitude towards the status of the target of attitude (complex). Neutral attitude is always simple, while non-neutral attitude may be either simple or complex. Then I apply this model on the Norwegian modal verbs KUNNE, MÅTTE, SKULLE, VILLE and BURDE. I argue that the present tense form kan typically expresses neutral attitude, while the present tense forms må, skal and vil typically express non-neutral simple attitude. Both the present tense form bør and the preterite form burde typically express non-neutral complex attitude. The preterite forms skulle and ville may be used with non-temporal meaning, to transform a non-neutral simple attitude into complex attitude.

The present research focuses on the Lithuanian modal verbs gauti ‘get’, tekti ‘be gotten’ and reik(ė)ti ‘need’. The purpose of the research is to analyse the verbs gauti ‘get’, tekti ‘be gotten’ and reik(ė)ti ‘need’ within the framework of grammaticalization and to identify what aspects of grammaticalization are relevant (if at all) to the verbs under study. The study also aims at exploring the factors that trigger the rise of modal meanings and at comparing the semantic properties of the verbs gauti ‘get’, tekti ‘be gotten’ and reik(ė)ti ‘need’ in contemporary Lithuanian and in Old Lithuanian writings (the 16th and 17th centuries). The data of the contemporary Lithuanian language has been compiled from the Corpus of the Contemporary Lithuanian Language, namely its Central newspapers and Fiction parts. The examples of Old Lithuanian have been extracted from three Old Lithuanian Writings: “Postilė” by J. Bretkūnas (1591), “Postilė” by M. Daukša (1599), and “Punktai Sakymų” by K. Sirvydas (1629; 1644). The corpus-based study has shown that the verbs under analysis satisfy the parameters of frequency and polifunctionality. However, they do not exhibit any morphological or morphosyntactic properties that set them apart from the other lexical verbs. In Old Lithuanian Writings the verb reik(ė)ti ‘need’ is used as a modal verb while the verbs gauti ‘get’ and tekti ‘be gotten’ are rarely used in their modal meanings. In contemporary Lithuanian, reik(ė)ti ‘need’ and tekti ‘be gotten’... [to full text] / Disertacijos tyrimo objektu pasirinkti trys lietuvių kalbos veiksmažodžiai, – gauti, tekti ir reik(ė)ti, – iki šiol sulaukę mažai lingvistų dėmesio. Tikslas – ištirti lietuvių kalbos modalinius veiksmažodžius gauti, tekti ir reik(ė)ti iš gramatinimo reiškinio perspektyvos, išsiaiškinti, kurie gramatinimo parametrai relevantiški (jei išvis relevantiški) nagrinėjamiems lietuvių kalbos veiksmažodžiams, išnagrinėti šių veiksmažodžių modalinės semantikos ypatumus, modalinės reikšmės susidarymą lemiančius veiksnius, pateikti nagrinėjamų veiksmažodžių semantinį aprašą ir palyginti jų vartosenos ypatumus senojo periodo (XVI-XVII a.) ir dabartinėje lietuvių kalboje. Dabartinės lietuvių kalbos medžiaga surinkta iš „Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno“ grožinės literatūros ir publicistikos patekstynio. Senosios lietuvių kalbos pavyzdžiai surinkti iš trijų senųjų lietuvių kalbos raštų: J. Bretkūno „Postilės“ (1591), M. Daukšos „Postilės“ (1599), ir K. Sirvydo „Punktai sakymų“ (1629; 1644). Tyrimas parodė, kad analizuoti veiksmažodžiai tenkina dažnumo ir polifunkciškumo parametrus. Vis dėlto gauti, tekti ir reik(ė)ti neišsiskiria griežtu sisteminiu struktūrinių požymių rinkiniu, kuris apibrėžtų modalinį jų statusą. Senuosiuose lietuvių kalbos raštuose veiksmažodis reik(ė)ti funkcionuoja kaip modalinis veiksmažodis, o veiksmažodžiai gauti ir tekti retai vartojami modalinėmis reikšmėmis. Dabartinėje lietuvių kalboje reik(ė)ti ir tekti įsitvirtinę kaip modaliniai veiksmažodžiai, o gauti tėra... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijos tyrimo objektu pasirinkti trys lietuvių kalbos veiksmažodžiai, – gauti, tekti ir reik(ė)ti, – iki šiol sulaukę mažai lingvistų dėmesio. Tikslas – ištirti lietuvių kalbos modalinius veiksmažodžius gauti, tekti ir reik(ė)ti iš gramatinimo reiškinio perspektyvos, išsiaiškinti, kurie gramatinimo parametrai relevantiški (jei išvis relevantiški) nagrinėjamiems lietuvių kalbos veiksmažodžiams, išnagrinėti šių veiksmažodžių modalinės semantikos ypatumus, modalinės reikšmės susidarymą lemiančius veiksnius, pateikti nagrinėjamų veiksmažodžių semantinį aprašą ir palyginti jų vartosenos ypatumus senojo periodo (XVI-XVII a.) ir dabartinėje lietuvių kalboje. Dabartinės lietuvių kalbos medžiaga surinkta iš „Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno“ grožinės literatūros ir publicistikos patekstynio. Senosios lietuvių kalbos pavyzdžiai surinkti iš trijų senųjų lietuvių kalbos raštų: J. Bretkūno „Postilės“ (1591), M. Daukšos „Postilės“ (1599), ir K. Sirvydo „Punktai sakymų“ (1629; 1644). Tyrimas parodė, kad analizuoti veiksmažodžiai tenkina dažnumo ir polifunkciškumo parametrus. Vis dėlto gauti, tekti ir reik(ė)ti neišsiskiria griežtu sisteminiu struktūrinių požymių rinkiniu, kuris apibrėžtų modalinį jų statusą. Senuosiuose lietuvių kalbos raštuose veiksmažodis reik(ė)ti funkcionuoja kaip modalinis veiksmažodis, o veiksmažodžiai gauti ir tekti retai vartojami modalinėmis reikšmėmis. Dabartinėje lietuvių kalboje reik(ė)ti ir tekti įsitvirtinę kaip modaliniai veiksmažodžiai, o gauti tėra... [toliau žr. visą tekstą] / The present research focuses on the Lithuanian modal verbs gauti ‘get’, tekti ‘be gotten’ and reik(ė)ti ‘need’. The purpose of the research is to analyse the verbs gauti ‘get’, tekti ‘be gotten’ and reik(ė)ti ‘need’ within the framework of grammaticalization and to identify what aspects of grammaticalization are relevant (if at all) to the verbs under study. The study also aims at exploring the factors that trigger the rise of modal meanings and at comparing the semantic properties of the verbs gauti ‘get’, tekti ‘be gotten’ and reik(ė)ti ‘need’ in contemporary Lithuanian and in Old Lithuanian writings (the 16th and 17th centuries). The data of the contemporary Lithuanian language has been compiled from the Corpus of the Contemporary Lithuanian Language, namely its Central newspapers and Fiction parts. The examples of Old Lithuanian have been extracted from three Old Lithuanian Writings: “Postilė” by J. Bretkūnas (1591), “Postilė” by M. Daukša (1599), and “Punktai Sakymų” by K. Sirvydas (1629; 1644). The corpus-based study has shown that the verbs under analysis satisfy the parameters of frequency and polifunctionality. However, they do not exhibit any morphological or morphosyntactic properties that set them apart from the other lexical verbs. In Old Lithuanian Writings the verb reik(ė)ti ‘need’ is used as a modal verb while the verbs gauti ‘get’ and tekti ‘be gotten’ are rarely used in their modal meanings. In contemporary Lithuanian, reik(ė)ti ‘need’ and tekti ‘be gotten’... [to full text]

The thesis deals with epistemic modality and its realizations in English and Lithuanian. It focuses on the quantitative and qualitative parameters of equivalence between the lexical exponents of epistemic modality in the two languages. The axis of contrast is laid on the auxiliary and adverb strategies (van der Auwera et al. 2005): a probe is made into the cross-linguistic distribution and behavior of the central English modal auxiliaries of possibility and necessity and epistemic stance adverbials as opposed to their counterparts in Lithuanian. It is a contrastive analysis based on the data obtained from a self-compiled bi-directional parallel corpus of fiction texts and their translations into Lithuanian and English. The findings show that, despite the existence of the same adverbial and verb strategies for epistemic meaning realization in the two languages, their implementation differs. Lithuanian shows a significantly higher frequency of adverbials as opposed to English. Due to the high degree of grammaticalization, English usually favors modal auxiliaries for expressing epistemic modality. The findings show that epistemic meaning can be determined by various constraints, the most important of which are complement stativity and subject specification. The analysis of the translational paradigm could suggest that the boundaries between low and high degree of probability can be blurred in Lithuanian. The abundance of inserted modal adverbials and the phenomenon of zero... [to full text] / Disertacijoje tiriamas episteminis modalumas ir jo raiškos priemonės anglų ir lietuvių kalbose. Abiejose kalbose esama įvairių kalbinių priemonių episteminiam modalumui reikšti, tačiau darbe daugiausia dėmesio skiriama episteminį modalumą koduojančių modalinių veiksmažodžių ir modalinių adverbialų bei jų vertimo atitikmenų analizei. Pagrindinis šio darbo tikslas – taikant lygiagrečiųjų ir palyginamųjų tekstynų metodiką aptarti kiekybinius ir kokybinius episteminio modalumo raiškos ekvivalentiškumo parametrus anglų ir lietuvių kalbose. Remiantis van der Auweros et al. (2005) tyrimo modeliu, bandoma nustatyti, kokia episteminio modalumo raiškos strategija – modalinių veiksmažodžių ar adverbialų – vyrauja anglų ir lietuvių kalbose. Tuo tikslu buvo sudarytas dvikalbis dvikryptis paralelusis tekstynas iš grožinės literatūros originalių tekstų ir jų vertimų į lietuvių ir anglų kalbas. Išanalizavus empirinę medžiagą, prieita prie tokių išvadų: episteminio modalumo raiška anglų ir lietuvių kalbose skiriasi. Anglų kalboje dėl palyginti didelės gramatiškėjimo įtakos episteminis modalumas dažniausiai reiškiamas modaliniais veiksmažodžiais, o lietuvių kalboje vyrauja adverbialinė raiškos strategija. Episteminė reikšmė glaudžiai susijusi su veiksmažodžių komplementų ir subjekto specifikacija. Vertimų paradigmų analizė rodo, kad lietuvių kalboje modalinės tikimybės laipsniai skiriami ne taip griežtai ir jos ribos ne tokios ryškios, o praleidimo ir įterpimo atvejai vertime gali būti... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje tiriamas episteminis modalumas ir jo raiškos priemonės anglų ir lietuvių kalbose. Abiejose kalbose esama įvairių kalbinių priemonių episteminiam modalumui reikšti, tačiau darbe daugiausia dėmesio skiriama episteminį modalumą koduojančių modalinių veiksmažodžių ir modalinių adverbialų bei jų vertimo atitikmenų analizei. Pagrindinis šio darbo tikslas – taikant lygiagrečiųjų ir palyginamųjų tekstynų metodiką aptarti kiekybinius ir kokybinius episteminio modalumo raiškos ekvivalentiškumo parametrus anglų ir lietuvių kalbose. Remiantis van der Auweros et al. (2005) tyrimo modeliu, bandoma nustatyti, kokia episteminio modalumo raiškos strategija – modalinių veiksmažodžių ar adverbialų – vyrauja anglų ir lietuvių kalbose. Tuo tikslu buvo sudarytas dvikalbis dvikryptis paralelusis tekstynas iš grožinės literatūros originalių tekstų ir jų vertimų į lietuvių ir anglų kalbas. Išanalizavus empirinę medžiagą, prieita prie tokių išvadų: episteminio modalumo raiška anglų ir lietuvių kalbose skiriasi. Anglų kalboje dėl palyginti didelės gramatiškėjimo įtakos episteminis modalumas dažniausiai reiškiamas modaliniais veiksmažodžiais, o lietuvių kalboje vyrauja adverbialinė raiškos strategija. Episteminė reikšmė glaudžiai susijusi su veiksmažodžių komplementų ir subjekto specifikacija. Vertimų paradigmų analizė rodo, kad lietuvių kalboje modalinės tikimybės laipsniai skiriami ne taip griežtai ir jos ribos ne tokios ryškios, o praleidimo ir įterpimo atvejai vertime gali būti... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis deals with epistemic modality and its realizations in English and Lithuanian. It focuses on the quantitative and qualitative parameters of equivalence between the lexical exponents of epistemic modality in the two languages. The axis of contrast is laid on the auxiliary and adverb strategies (van der Auwera et al. 2005): a probe is made into the cross-linguistic distribution and behavior of the central English modal auxiliaries of possibility and necessity and epistemic stance adverbials as opposed to their counterparts in Lithuanian. It is a contrastive analysis based on the data obtained from a self-compiled bi-directional parallel corpus of fiction texts and their translations into Lithuanian and English. The findings show that, despite the existence of the same adverbial and verb strategies for epistemic meaning realization in the two languages, their implementation differs. Lithuanian shows a significantly higher frequency of adverbials as opposed to English. Due to the high degree of grammaticalization, English usually favors modal auxiliaries for expressing epistemic modality. The findings show that epistemic meaning can be determined by various constraints, the most important of which are complement stativity and subject specification. The analysis of the translational paradigm could suggest that the boundaries between low and high degree of probability can be blurred in Lithuanian. The abundance of inserted modal adverbials and the phenomenon of zero... [to full text]