This dissertation deals with semantics of modality in general and semantics of the Norwegian modal verbs in particular. My lead-off assumption is that modality deals with people’s attitude towards the trustworthiness of propositions (epistemic attitude) and the presence or absence of obstacles for a state of affairs to occur (non-epistemic attitude). I distinguish between neutral and non-neutral attitude on the one hand and between simple and complex attitude on the other. Neutral attitude means that, in the speaker’s view (or someone else’s view, if the speaker is reporting others’ attitude), there are no obstacles to accept a proposition as correct or a state of affairs as likely to occur. However, the speaker may equally accept that the same proposition may turn out to be incorrect, or the same state of affairs may turn out not to be worth to occur. In either case, no conflict will arise between the speaker’s beliefs (expectations) and the reality. Non-neutral attitude means that the speaker only is willing to accept a proposition as correct, or a state of affairs as likely to occur. If the proposition turns out to be incorrect, or the state of affairs turns out not to be likely to occur, a conflict arises between the speaker’s beliefs (expectations) and reality. At the same time, the speaker may signal that other participants may have different attitudes than her own, which does not mean that the speaker is unsure about her own attitude. I use the terms simple and... [to full text] / Šioje disertacijoje tyrinėjama modalumo semantika, ypatingą dėmesį skiriant norvegų kalbos modaliniams veiksmažodžiams. Modalumas suvokiamas kaip kategorija, susijusi su žmonių požiūriu į propozicijų tikėtinumą (episteminis požiūris) ir į kliūčių įvykiams įvykti ar situacijoms susiklostyti buvimą ar nebuvimą (neepisteminis požiūris). Išskiriami, viena vertus, neutralus ir neneutralus požiūris, ir, kita vertus, paprastas ir kompleksinis požiūris. Terminas paprastas požiūris vartojamas kalbant apie atvejus, kai kalbėtojas posakyje tik išreiškia vieną požiūrį, nesudarymas prielaidų manyti, kad egzistuoja ir kitokių požiūrių galimybė. Terminas kompleksinis požiūris vartojamas kalbant apie atvejus, kai kalbėtojas, išreikšdamas vieną požiūrį, sykiu leidžia manyti, kad galima turėti ir kitokį, alternatyvų požiūrį. Neutralus požiūris visada būna paprastas, o neneutralus gali būti arba paprastas, arba kompleksinis. Toliau disertacijoje šis modelis pritaikomas norvegų kalbos modalinius veiksmažodžių KUNNE, MÅTTE, SKULLE, VILLE ir BURDE semantiniam aprašui. Esamojo laiko forma kan dažniausiai vartojama neutraliam požiūriui išreikšti, o esamojo laiko formos må, skal ir vil dažniausiai vartojamos paprastam neneutraliam požiūriui išreikšti. Ir esamojo laiko forma bør, ir būtojo laiko (preterito) forma burde dažniausiai vartojamos kompleksiniam neneutraliam požiūriui reikšti. Būtojo laiko formos skulle ir ville gali būti pavartojamos ne temporaline reikšme, transformuojant paprastą... [toliau žr. visą tekstą]

Šioje disertacijoje tyrinėjama modalumo semantika, ypatingą dėmesį skiriant norvegų kalbos modaliniams veiksmažodžiams. Modalumas suvokiamas kaip kategorija, susijusi su požiūriu į propozicijų tikėtinumą (episteminis požiūris) ir kliūčių buvimą ar nebuvimą įvykiams įvykti ar situacijoms susiklostyti (neepisteminis požiūris). Išskiriami, viena vertus, neutralus ir neneutralus požiūris, ir, kita vertus, paprastas ir kompleksinis požiūris. Terminas paprastas požiūris vartojamas kalbant apie atvejus, kai kalbėtojas posakyje tik išreiškia vieną požiūrį, nesudarymas prielaidų manyti, kad egzistuoja ir kitokių požiūrių galimybė. Terminas kompleksinis požiūris vartojamas kalbant apie atvejus, kai kalbėtojas, išreikšdamas vieną požiūrį, sykiu leidžia manyti, kad galima turėti ir kitokį, alternatyvų požiūrį. Neutralus požiūris visada būna paprastas, o neneutralus požiūris gali būti arba paprastas, arba kompleksinis. Toliau disertacijoje šis modelis pritaikomas norvegų kalbos modalinių veiksmažodžių KUNNE, MÅTTE, SKULLE, VILLE ir BURDE semantiniam aprašui. Esamojo laiko forma kan dažniausiai vartojama neutraliam požiūriui išreikšti, o esamojo laiko formos må, skal ir vil dažniausiai vartojamos paprastam neneutraliam požiūriui išreikšti. Ir esamojo laiko forma bør, ir būtojo laiko (preterito) forma burde dažniausiai vartojamos kompleksiniam neneutraliam požiūriui reikšti. Būtojo laiko formos skulle ir ville gali būti pavartojamos ne temporaline reikšme, transformuojant paprastą... [toliau žr. visą tekstą] / This dissertation deals with semantics of modality in general and semantics of the Norwegian modal verbs in particular. My starting point is the assumption that modality deals with people’s attitude towards the trustworthiness of propositions (epistemic attitude) and the presence or absence of obstacles for states of affairs to occur (non-epistemic attitude). I distinguish between neutral and non-neutral attitude on the one hand and between simple and complex attitude on the other. The terms simple and complex attitude are used to distinguish between cases where the speaker in her utterance expresses only one attitude without admitting any alternative attitudes (simple), and cases where she expresses one attitude at the same time as she signals in the same utterance that other participants may have a different attitude towards the status of the target of attitude (complex). Neutral attitude is always simple, while non-neutral attitude may be either simple or complex. Then I apply this model on the Norwegian modal verbs KUNNE, MÅTTE, SKULLE, VILLE and BURDE. I argue that the present tense form kan typically expresses neutral attitude, while the present tense forms må, skal and vil typically express non-neutral simple attitude. Both the present tense form bør and the preterite form burde typically express non-neutral complex attitude. The preterite forms skulle and ville may be used with non-temporal meaning, to transform a non-neutral simple attitude into complex attitude.