The purpose of this paper is to explore the characteristic features and meaning of number idioms in the English and Lithuanian languages and determine similarities and differences in symbolic meaning conveyed by numbers in the two cultures. The research has been conducted adopting both quantitative and qualitative approaches, focusing on the main theoretical issues related to idioms and such universal and abstract phenomenon as "number" in the English and Lithuanian idioms, and searching for the relationships between number idioms in the two languages. In order to illustrate the main similarities and differences between two languages, 156 English and 212 Lithuanian idioms containing the cardinal and ordinal numbers from one to ten were subjected to the analysis. The contrastive, descriptive and statistic analysis methods were employed in the research. The results of the analysis showed that the numbers one (70 instances) and two (47 instances) are the most productive numbers in the English idioms; whereas, in the Lithuanian idioms besides the same numbers, one (99 instances) and two (35 instances), the number nine (39 instances) is common. The research demonstrated that numbers in the idioms of both languages communicate non-quantitative meaning more often than quantitative meaning. It was discovered that the choice of numbers in the idioms might be determined by logic and reality or reflect some cultural point of view. The analysis showed that the numbers one, three, six... [to full text] / Šio darbo tikslas – ištirti lietuviškų ir angliškų idiomų su skaičiais ypatumus ir reikšmes (vadovaujamasi anglų-amerikiečių tradicija terminas „idioma“ yra vartojamas vietoj lietuviško termino „frazeologizmas“); nustatyti panašumus ir skirtumus tarp skaičių simbolinių reikšmių dviejose kultūrose ir pamėginti juos paaiškinti. Tyrimui atlikti buvo naudojamasi kiekybine ir kokybine analizė, bei teorine medžiaga, susijusi su idiomų ir skaičių simbolinėmis rekšmėmis. Šiame darbe aptariami tokie teoriniai aspektai, kaip idiomos apibrėžimo problema, kriterijai naudojami atskirti idiomas nuo laisvųjų žodžių junginių, idiomų semantinė klasifikacija, ir idiomų ir kultūros ryšiai. Pagrindiniams dviejų kalbų idiomų panašumams ir skirtumams pagrįsti buvo surinktos 156 anglų ir 212 lietuvių kalbų idiomos. Analizės rezultatai parodė, kad skaičiai vienas (70 idiomos) ir du (47 idiomos) yra dažniausiai pasitaikaintys skaičiai anglų kalbos idiomose, tuo tarpu lietuvių kalbos idiomose apart tų pačių skaičių, vienas (99 idiomos) ir du (35 idiomos), yra paplytęs skaičius devyni (39 idiomos). Skaičių vienas is du dažnumas idiomose negali būti paaiškintas iš simbolinės pusės. Šių skaičių vartojimą daugiausia lemia logika ir realybė. Tačiau skaičiaus devyni dažnas vartojimas lietuviškose idiomose parodo šio skaičiaus glaudų ryšį su Lietuvos kultūra. Analizė atskleidė, kad skaičiai anglų ir lietuvių kalbų idiomose gali sukelti abiems tautoms panašias ir skirtingas asociacijas. Analizė parodė, kad... [toliau žr. visą tekstą]

The thesis deals with epistemic modality and its realizations in English and Lithuanian. It focuses on the quantitative and qualitative parameters of equivalence between the lexical exponents of epistemic modality in the two languages. The axis of contrast is laid on the auxiliary and adverb strategies (van der Auwera et al. 2005): a probe is made into the cross-linguistic distribution and behavior of the central English modal auxiliaries of possibility and necessity and epistemic stance adverbials as opposed to their counterparts in Lithuanian. It is a contrastive analysis based on the data obtained from a self-compiled bi-directional parallel corpus of fiction texts and their translations into Lithuanian and English. The findings show that, despite the existence of the same adverbial and verb strategies for epistemic meaning realization in the two languages, their implementation differs. Lithuanian shows a significantly higher frequency of adverbials as opposed to English. Due to the high degree of grammaticalization, English usually favors modal auxiliaries for expressing epistemic modality. The findings show that epistemic meaning can be determined by various constraints, the most important of which are complement stativity and subject specification. The analysis of the translational paradigm could suggest that the boundaries between low and high degree of probability can be blurred in Lithuanian. The abundance of inserted modal adverbials and the phenomenon of zero... [to full text] / Disertacijoje tiriamas episteminis modalumas ir jo raiškos priemonės anglų ir lietuvių kalbose. Abiejose kalbose esama įvairių kalbinių priemonių episteminiam modalumui reikšti, tačiau darbe daugiausia dėmesio skiriama episteminį modalumą koduojančių modalinių veiksmažodžių ir modalinių adverbialų bei jų vertimo atitikmenų analizei. Pagrindinis šio darbo tikslas – taikant lygiagrečiųjų ir palyginamųjų tekstynų metodiką aptarti kiekybinius ir kokybinius episteminio modalumo raiškos ekvivalentiškumo parametrus anglų ir lietuvių kalbose. Remiantis van der Auweros et al. (2005) tyrimo modeliu, bandoma nustatyti, kokia episteminio modalumo raiškos strategija – modalinių veiksmažodžių ar adverbialų – vyrauja anglų ir lietuvių kalbose. Tuo tikslu buvo sudarytas dvikalbis dvikryptis paralelusis tekstynas iš grožinės literatūros originalių tekstų ir jų vertimų į lietuvių ir anglų kalbas. Išanalizavus empirinę medžiagą, prieita prie tokių išvadų: episteminio modalumo raiška anglų ir lietuvių kalbose skiriasi. Anglų kalboje dėl palyginti didelės gramatiškėjimo įtakos episteminis modalumas dažniausiai reiškiamas modaliniais veiksmažodžiais, o lietuvių kalboje vyrauja adverbialinė raiškos strategija. Episteminė reikšmė glaudžiai susijusi su veiksmažodžių komplementų ir subjekto specifikacija. Vertimų paradigmų analizė rodo, kad lietuvių kalboje modalinės tikimybės laipsniai skiriami ne taip griežtai ir jos ribos ne tokios ryškios, o praleidimo ir įterpimo atvejai vertime gali būti... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje tiriamas episteminis modalumas ir jo raiškos priemonės anglų ir lietuvių kalbose. Abiejose kalbose esama įvairių kalbinių priemonių episteminiam modalumui reikšti, tačiau darbe daugiausia dėmesio skiriama episteminį modalumą koduojančių modalinių veiksmažodžių ir modalinių adverbialų bei jų vertimo atitikmenų analizei. Pagrindinis šio darbo tikslas – taikant lygiagrečiųjų ir palyginamųjų tekstynų metodiką aptarti kiekybinius ir kokybinius episteminio modalumo raiškos ekvivalentiškumo parametrus anglų ir lietuvių kalbose. Remiantis van der Auweros et al. (2005) tyrimo modeliu, bandoma nustatyti, kokia episteminio modalumo raiškos strategija – modalinių veiksmažodžių ar adverbialų – vyrauja anglų ir lietuvių kalbose. Tuo tikslu buvo sudarytas dvikalbis dvikryptis paralelusis tekstynas iš grožinės literatūros originalių tekstų ir jų vertimų į lietuvių ir anglų kalbas. Išanalizavus empirinę medžiagą, prieita prie tokių išvadų: episteminio modalumo raiška anglų ir lietuvių kalbose skiriasi. Anglų kalboje dėl palyginti didelės gramatiškėjimo įtakos episteminis modalumas dažniausiai reiškiamas modaliniais veiksmažodžiais, o lietuvių kalboje vyrauja adverbialinė raiškos strategija. Episteminė reikšmė glaudžiai susijusi su veiksmažodžių komplementų ir subjekto specifikacija. Vertimų paradigmų analizė rodo, kad lietuvių kalboje modalinės tikimybės laipsniai skiriami ne taip griežtai ir jos ribos ne tokios ryškios, o praleidimo ir įterpimo atvejai vertime gali būti... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis deals with epistemic modality and its realizations in English and Lithuanian. It focuses on the quantitative and qualitative parameters of equivalence between the lexical exponents of epistemic modality in the two languages. The axis of contrast is laid on the auxiliary and adverb strategies (van der Auwera et al. 2005): a probe is made into the cross-linguistic distribution and behavior of the central English modal auxiliaries of possibility and necessity and epistemic stance adverbials as opposed to their counterparts in Lithuanian. It is a contrastive analysis based on the data obtained from a self-compiled bi-directional parallel corpus of fiction texts and their translations into Lithuanian and English. The findings show that, despite the existence of the same adverbial and verb strategies for epistemic meaning realization in the two languages, their implementation differs. Lithuanian shows a significantly higher frequency of adverbials as opposed to English. Due to the high degree of grammaticalization, English usually favors modal auxiliaries for expressing epistemic modality. The findings show that epistemic meaning can be determined by various constraints, the most important of which are complement stativity and subject specification. The analysis of the translational paradigm could suggest that the boundaries between low and high degree of probability can be blurred in Lithuanian. The abundance of inserted modal adverbials and the phenomenon of zero... [to full text]